FESTIVALIO DALYVIAI 2017m.

LIETUVA

 

Šiaulių universiteto liaudiškos muzikos ansamblis „Saulė“

Ansamblio meno vadovas Darius Daknys

Choreografinės grupės vadovė Greta Šveikauskaitė

Vokalinės grupės vadovas Eugenijus Andrulis

Kultūrinių projektų vadybininkas Zenonas Ripinskis

       Saule
      Šiaulių universiteto liaudiškos muzikos ansamblis „Saulė“ gyvuoja nuo 1972 metų. Gegužės vidury 45-metį atšventusiame ansamblyje šiuo metu groja, dainuoja ir šoka daugiau kaip 30 Šiaulių miesto studentų, moksleivių, dėstytojų, mokytojų ir universiteto absolventų, nesiskiriančiu su kolektyvu iki šiol. Ansamblis rengia koncertus, dalyvauja festivaliuose ir konkursuose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Koncertuota daugelyje Europos šalių, kituose žemynuose. Per pastaruosius penkerius metus koncertuota tarptautiniuose renginiuose Prancūzijoje, Rusijoje, JAV, Lenkijoje , Latvijoje. Nuo 2005 m. „Saulės“ ansamblis kartu su partneriais organizuoja pripažinimo sulaukusį tarptautinį folkloro festivalį-konkursą „“.

      „Saulės“ repertuare – tradicinės muzikos ir dainų aranžuotės, originalūs Lietuvos kompozitorių kūriniai, sukurti remiantis lietuvių folkloro tradicijomis, sceniniai šokiai ir tradicinis lietuvių liaudies folkloras.

      Už puikius kūrybinius pasiekimus „Saulės“ ansambliui pirmajam šalyje paskirta geriausios 1999 metų Lietuvos liaudiškos muzikos kapelos nominacija ir įteikta „Aukso paukštė“.

      Ansamblis yra įrašęs ir išleidęs 10 muzikinių albumų.


Šiaulių miesto kultūros centro „Laiptų galerija“ folkloro ansamblis „Salduvė“

Vadovas Darius Daknys

  SALDUVE Siauliai
      Šiaulių miesto rytiniame pakraštyje yra istorinis piliakalnis, Salduvės kalnu vadinamas, todėl neatsitiktinai šio miesto kultūros centro "Laiptų galerija" folkloro ansamblis pasirinko „Salduvės“ vardą. Ansamblis gyvuoja nuo 1986 metų. Šiuo metu ansamblyje groja, šoka ir dainuoja 30 dalyvių.

      Šiauliai – apskrities centras, kurio teritorijoje susieina dvi Lietuvos etninės sritys - Aukštaitija ir Žemaitija, todėl „Salduvės“ repertuare aukštaičių ir žemaičių dainos, šokiai, žaidimai, pasakojimai.

      „Salduvės“ instrumentinės grupės nariai muzikuoja įvairiais lietuvių liaudies instrumentais: smuikais, bandonija, basedla, dūdmaišiu, kanklėmis, ožragiu, lamzdeliais, skudučiais, daudytėmis, ragais, birbynėmis, pūsline, būgnu ir kt.

      Ansamblis skleidžia tradicinį lietuvių liaudies muzikinį, choreografinį ir pasakojamąjį folklorą,

      semiasi patirties iš senųjų kaimo gyventojų. „Salduvė" daug koncertuoja, populiarina folklorą vakaronėse ne tik Šiaulių mieste, bet ir visoje Lietuvoje. Ansamblis sėkmingai koncertavo užsienyje: Latvijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Didžiojoje Britanijoje, Estijoje, Danijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Slovakijoje, Graikijoje, Turkijoje, Vokietijoje.

      „Salduvė“ ne kartą dalyvavo Lietuvos radijo ir televizijos laidose, yra išleidusi 4 muzikinius albumus. Už puikius kūrybinius pasiekimus „Salduvės“ ansambliui buvo paskirta geriausio 2008 m. Lietuvos miesto folkloro ansamblio nominacija ir įteikta „Aukso paukštė“.


Plungės rajono savivaldybės kultūros centro folkloro ansamblis ,,Gondinga“

Ansamblio vadovė Dalia Stasikėlienė

  Gondinga Plunge foto

      Plungės rajono savivaldybės kultūros centro folkloro ansamblis ,,Gondinga“ susibūrė 1988 m. Beveik trisdešimt metų su neblėstančia atsakomybe, pagarba ir meile ansamblis populiarina Žemaitijos krašto folklorą, gilinasi į lokalinį etninį paveldą, puoselėja gimtojo krašto dvasines vertybes. Parengta daugybė koncertinių programų, įgyvendinti turiningi etnokultūriniai projektai, padaryti įrašai Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje, išleistos kolektyvo audiokasetės ir du ansamblio CD. ,,Gondinga“ reprezentavo Plungę ir Lietuvą Vokietijoje, Prancūzijoje, Turkijoje, Latvijoje, Austrijoje, Švedijoje, Čekijoje, Estijoje, Tenerifės saloje, Italijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vengrijoje, Ispanijoje.

      Plungės rajono savivaldybės folkloro ansamblis ,,Gondinga“ yra tarptautinio folkloro festivalio ,,Saulelė raudona“ Plungėje iniciatorius ir organizatorius. Nuo 1996 m. kartu su Plungės kultūros centru savo miestui Plungei ir jo žmonėms ,,Gondinga“ padovanojo vienuolika spalvingų, įvairias pasaulio kultūras pristačiusių folkloro festivalių.

      Šiuo metu ansamblio ,,Gondinga” veikloje dalyvauja 22 dalyviai. Ansamblyje esama šeimyniškos dvasios, kitaip daina neskambėtų.

      Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos taryba folkloro ansamblį ,,Gondinga” išrinko vienu labiausiai Žemaitijos regiono etninę kultūrą puoselėjančiu kolektyvu 2016 m.


Ansamblis „Jonis“ , Šiauliai

Vadovas Pranciškus Trijonis

  JONIS Siauliai foto 2017
      Ansamblis „Jonis“ pirmuosius muzikinius žingsnius skaičiuoja nuo 1984 metų. Jų repertuare skamba pačių muzikantų sukurtos autorinės dainos ir instrumentiniai kūriniai, lietuvių liaudies aranžuotos dainos ir užsienio autorių kūriniai, atliekami bluegrass stiliumi su tik šiam ansambliui būdingu skambesiu. Per tuos metus išleisti 22 audio ir 2 video albumai, dalyvauta įvairiuose folk ir kantri muzikos festivaliuose užsienyje ir Lietuvoje, pabuvota su soliniais koncertais JAV, Vokietijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Airijoje, Anglijoje ir kaimyninėse šalyse. Grupės muzikantų iniciatyva 1994 metais Šiauliuose įkurtas muzikinis klubas - smuklė „Juonė pastuogė“, kuriame kelis vakarus per savaitę skamba gyva muzika. Daugiau apie grupės muzikinę veiklą ir naujienas galima sužinoti tinklapyje www.jonis.lt

Grupės muzikantai:

Pranciškus Trijonis (ansamblio vadovas) – akustinė gitara, lūpinė armonikėlė, kazu, vokalas;

Romaldas Trijonis – still gitara, mandolina, vokalas;

Edmundas Grubliauskis – armonika, akordeonas, lūpinė armonikėlė, vokalas;

Arvydas Žiauberis – kontrabosas, vokalas;

Artūras Mankus – mušamieji, perkusija;


Grupė „Kitava“ , Šiauliai

Vadovai – Rasa Stoškuvienė ir Kęstutis Stoškus

  KITAVA  Siauliai
      KITAVA – Šiaulių universiteto Alumni, gyvo garso grupė, skaičiuojanti jau 16-uosius kūrybinės, koncertinės veiklos metus. Grupė gyvuoja nuo 2001 m. ir buvo viena iš pirmųjų ne tik Šiauliuose, bet ir respublikoje pradėjusi skleisti post/modernizuoto folkloro idėją. Grupės įkūrėjai ir prodiuseriai – Rasa Stoškuvienė ir Kęstutis Stoškus.

      Grupės atliekamoje muzikoje lietuviškos folk muzikos intonacijos pinasi su šiuolaikinės muzikos ritmika, melodika bei instrumentuotėmis. Todėl skambanti muzika artima post folk, modern folk, world music stilistikai.

      Grupės repertuarą sudaro tik autoriniai kūriniai: nuo modernizuotų liaudies dainų aranžuočių iki autorinių dainų.

      Nesibaigiančių grupės kūrybinių ieškojimų rezultatas – pristatoma muzikinė programa, kurioje profesionaliai ir išradingai varijuojami muzikos stilių sąskambiai, atliekamą muziką darantys nenuobodžiu muzikiniu-emociniu užtaisu.


Folkloro ansamblis ,,Nova“ , Šakių raj.

Vadovė Nijolė Černevičienė

  NOVA Sakiai
      Ansamblį 1958 m. įkūrė daug metų jam vadovavo buvusi kultūros namų direktorė Česlova Dainelienė. Nuo 1996 m. ,,Novai“ vadovauja Nijolė Černevičienė. Prie daugelį metų dainuojančių moterų ji prijungė būrį jaunų šokėjų, kapelą. Ansamblyje grojama įvairiais instrumentais.

      ,,Nova“ yra Pasaulio lietuvių dainų švenčių dalyvis. Ansamblis dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose respublikoje, Rusijoje, Lenkijoje. Folkloro kolektyvui suteikta I kategorija.

      Šilti ir artimi ansamblio dalyvių santykiai su zanavykų krašto senaisiais žmonėmis, kurių dainomis ir šokiais papildomas repertuaras.

      Parengtos koncertinės programos: Griškabūdžio tautosaka ,,Išsirpo vasarėlė“, Šienapjūtės, Velykų papročių, Pavasario darbų, Lino balinimo, bei programos propaguojant tradicinį kankliavimą.

      Dalyvauta radijo ir televizijos laidose“ Marijampolės TV, Lietuvos TV, Baltijos TV.

      ,,Novos“ ansamblio įrašai skamba ,,Sūduvos krašto dainos ir muzika“ ir ,,Zanavykų krašto dainos ir muzika“ kompaktinėse plokštelėse.


Liaudiškos muzikos kapela „Radvija“ , Radviliškis

Vadovė Jūratė Stakvilevičienė

  Radvija
      Liaudiškos muzikos kapela „Radvija" susibūrė 2008 m. Kolektyvas puoselėja ir populiarina lietuvių liaudies dainas ir melodijas, tradicinį liaudies muzikavimą. Didžiają repertuaro dalį sudaro kolektyvo narių aranžuotos lietuvių liaudies melodijos. Kolektyvo devizas -,,originalu viskas, kas paprasta‘‘.

      „Radvija" koncertuoja savo rajono bendruomenėms, miesto bei rajono šventėse, proginiuose renginiuose. Su koncertinėmis programomis pasirodyta Biržuose, Telšiuose, Akmenėje, Raseiniuose, ,,Ant rubežiaus“ Šiauliuose, Ceikiniuose (Ignalinos raj.), Miroslave (Alytaus raj.). Nuo 2009m. kapela talkina vaikų ir jaunimo folklorinių šokių konkurso ,,Patrepsynė” dalyviams, rengia temines folklorinių šokių vakarones jaunimui. Taip pat kolektyvas rengia bendrus projektus su tautinių šokių kolektyvu ,,Šelmiai”, pagyvenusių žmonių šokių kolektyvu ,,Patrepsėlis”. Dalyvauta koncertinėse išvykose Latvijoje, Vengrijoje, Lenkijoje. Nuo 2009m. metų kolektyvo iniciatyva rengiamas regioninis kapelų festivalis ,,Žemėj Lietuvos“.

      Per metus surengiama apie 20 koncertų.


Šilutės Hugo Šojaus muziejaus folkloro ansamblis „Ramytė“

Vadovė Giedrė Pocienė.

  RAMYTE SILUTE
      Šilutės Hugo Šojaus muziejaus folkloro ansamblis „Ramytė“ gyvuoja jau keturiolikti metai. Jis – aktyvus Mažosios Lietuvos etnokultūros puoselėtojas ir perteikėjas.

      Šilutė – kraštas, apsuptas marių ir Nemuno deltos vandenų. Tai lemia savitą ir išskirtinį ansamblio repertuarą: marių teliuškavimą primenančios dainos, žvejų gyvenimą menantys apeiginiai žaidimai, orūs, lietuvininkų charakterį atspindintys šokiai, jau baigiančia išnykti senąja lietuvininkų tarme porinami pasakojimai.

      Išskirtinis ansamblio bruožas – edukacinės programos apie šišioniškių tautinį kostiumą, lietuvininkų tarmę, kulinarinį paveldą, papročius.

      „Ramytė“ – aktyvus folkloro švenčių, festivalių dalyvis, koncertavęs ne tik rajono, Lietuvos, bet ir užsienio (Lenkija, Ispanija, Rusija) renginiuose.

      Kolektyve dainuoja ir šoka 18 skirtingų profesijų ir amžiaus narių. Nuo pat įsikūrimo pradžios ansambliui vadovauja Giedrė Pocienė.


Panevėžio miesto folkloro ansamblis „Raskila“

Vadovė Lina Vilienė

  RASKILA Panevezys
      Panevėžio miesto folkloro ansamblis „Raskila“ įkurtas 1988 metais. Kolektyvo tikslas jungtis šeimomis išliko nuo pat kolektyvo gyvavimo pradžios – taip išaugome į didelę ir gražią „Raskilos“ šeimą. Šiuo metu kolektyve dalyvauja trylika šeimų, net penkios iš jų su vaikais, kurie gimė ir augo girdėdami liaudies dainas, natūraliai perimdami mūsų prosenelių tradicijas ir taip įsijungdami į kolektyvo veiklą. Didelę dalį kolektyvo sudaro aukštaičiai, todėl repertuare skamba aukštaitiškos, Panevėžio krašto dainos bei ratuojami šio krašto rateliai.

      Tradicinė „Raskilos“ kapela, kurią sudaro smuikai, armonikos, basedlė ir būgnas, griežia daugiau nei šimtą šokių bei instrumentinės muzikos kūrinių. Savo vietą kolektyvo repertuare randa ir senieji aukštaičių intrumentai: skudučiai, ragai, daudytės, kanklės

      „Raskilos“ kolektyvas dalyvauja Lietuvos dainų šventėse, tarptautiniuose folkloro festivaliuose, kalendorinėse Užgavėnių, Joninių, Jurginių šventėse. Aktyviai koncertuoja Panevėžio miesto šventėse, mokyklose, darželiuose, susitikimuose, bendruomenių susibūrimuose, kartu įtraukdamas ir visuomenę. „Raskila“ atstovauja Panevėžį bei pristato Aukštaičių tradicinę kultūrą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje: Čekijoje, Belgijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Olandijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje ir kt.

      Vadovo credo: Jei Jūs norėsite pažinti mūsų senolių puoselėtas tradicijas, papročius, senuosius amatus, dainas, šokius ir muziką bei perduoti juos kitiems – aš Jums padėsiu tą padaryti.


Šiaulių kultūros centro apeiginio folkloro ansamblis “Rėda”

Vadovė Justė Lipinskienė

  Reda 2 Siauliai
      Pavadinimas „Rėda“ reiškia, kad gyvename gamtos ritmu. Stengiamės ne pralėkti kiekvieną dieną, o atkreipti dėmesį – kas šiandien vyksta, kodėl būtent taip ir kodėl dabar. Ansamblis įkurtas 2013 metų rudenį, draugėn suėjus saujai žmonių. Dabar RĖDA išaugo, auga ir mūsų sąmonė, tvirtėja pasaulėžiūra. Švenčiame lietuvių kalendorines šventes, mėgstame dalyvauti festivaliuose, keliauti su koncertinėmis programomis visoje Lietuvoje. RĖDA dainuoja, gieda, šoka, groja ir moka žemaitiškai pasirokuoti .

Šiaulių kultūros centro Aklųjų ir silpnaregių kultūros namų folkloro ansamblis „Sedula“

Vadovė Virginija Gintilaitė

  Sedula  Siauliai
      1981 metais susikūrė liaudies dainų atlikėjų ansamblis, kuris 1989 metais kolektyvą papildžius šokėjais ir muzikantais jis peraugo į folkloro ansamblį ,,Sedula“.

      Ansamblį lanko 21 folkloro mylėtojų. Kolektyvą sudaro dainininkai, instrumentinė grupė. Parengtos Velykų ir Advento, patriotinių dainų ir romansų programos. Kolektyvas atlieka Žemaitijos regiono autentišką folklorą.

      Nuo 1990 m. ansamblis visų Pasaulio lietuvių dainų švenčių dalyvis. Ansamblis kviečiamas ir dalyvauja folkloro festivaliuose Klaipėdoje, Nidoje, Vilniuje, Telšiuose, Kelmėje, Pakruojyje. Ansamblis buvo išvykęs į tarptautinį regėjimo neįgaliųjų festivalį „Tyfloart-2007“ Čekijoje.

      2004 m. ansamblio vadovė Virginija Gintilaitė surengė folkloro festivalį „Tylus, tylus vakarėlis“. 2005 m. išleista kompaktinė plokštelė „Tylus, tylus vakarielis“. 2006 m. ansamblio kūrybinės veiklos 25-erių metų jubiliejaus proga išleista kompaktinė plokštelė „Šalis ta Lietuva vadinas“. 2011 m. kolektyvas šventė 30 – ties metų jubiliejų. 2014 m. kolektyvas ir kolektyvo duetas dalyvavo Radviliškio rajone, Baisogaloje įvykusioje devintojoje Šiaulių apskrities romansų atlikėjų šventėje – konkurse ,,Nebegrįšiu laukų takeliu“, žiūrovų simpatijų nominaciją pelnė Šiaulių kultūros centro Aklųjų ir silpnaregių skyriaus folkloro ansamblio ,,Sedula“ duetas Virginija ir Irena Gintilaitės. Tais pačiais metais liepos 4 d. kolektyvas dalyvavo Lietuvos dainų šventėje „Čia mano namai“ folkloro dienoje „Laimužės lemta“. 2016 metais rugsėjo mėn. ansamblis šventė 35-rių metų jubiliejų, o lapkričio mėn. mėgėjų meno kolektyvų festivalyje „Rudens mozaika“ pelnė laureato diplomą.


Šiaulių kultūros centro folkloro ansamblis „Sidabrinė gija“

Vadovė Vita Taučienė-Rezgienė

  Sidabrine gija Siauliai
      Ansamblis įkurtas 1984 m. ir prieš 2 metus lapkričio mėn. atšventė 30 metų jubiliejų.

      Ansambliui 26 metus vadovauja vadovė Vita Taučienė-Rezgienė.

      Ansamblio kolektyvą sudaro 25 folklorą branginantys vyresnio amžiaus dalyviai, kurių amžius svyruoja nuo 55 iki 97 metų.. „Dar jaunystėje pamilę dainą, šokį, perėmę etninį palikimą iš savo tėvų bei senolių ir visa tai išsaugoję širdyse kaip etninę vertybę, dabar atnešame tai su meile ir pagarba mūsų dienoms, jaunajai kartai“, – vienbalsiai teigia ansamblio nariai.

      Per 32 metų ansamblio gyvavimo laikotarpį buvo pasirodyta įvairiuose renginiuose: koncertuose, festivaliuose, Lietuvos Dainų šventėje Vilniuje, tarptautiniame folkloro festivalyje „Atataria lamzdžiai“ Kaune bei tarptautiniame folkloro festivalyje „“ 2005 ir 2007, 2013,2015 metais


Kanklininkių ansamblis „Sunny girls“

Vadovė Kristina Kuprytė

  Sunny girls Siauliai
      Šiauliečių merginų ansamblis „Sunny Girls“ , vadovaujamas Kristinos Kuprytės, jau devynerius metus garsina kankles, o šiuo instrumentu Lietuvą ir Šiaulius. Merginos jau yra tapusios ne vieno respublikinio ir tarptautinio konkursų laureatėmis. Koncertavusios įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose Nyderlanduose, Belgijoje, Liuksemburge, Rusijoje. Ne kartą pasirodė ir televizijoje. Dalyvaudamos televizijos „Lietuvos Talentai” projektuose savo kūrybiškumu nustebino ne tik komisiją bet ir žiūrovus. „Saulės žiedo“ koncerte jos pasirodys vos prieš dieną grįžusios iš tarptautinio „Grand Alegria” festivalio Ispanijoje.

Tautiška kapelija „Sutaras“, Vilnius

Vadovas Antanas Fokas

  Sutaras Vilnius
      Vienas populiariausių Lietuvos tradicinės muzikinės kultūros atstovų - tautiška kapelija SUTARAS peržengė savo veiklos 28 metų slenkstį. Kapelijos biografija atžymėta daugiau nei 5900 pasirodymų žiūrovams.

      SUTARAS – vienintelis Lietuvos meno kolektyvas, po Nepriklausomybės atkūrimo reprezentavęs mūsų šalies muzikinę kultūrą net šešiose Pasaulinėse Expo parodose (Lisboan 98; Hannover 00; Aichi 05; Zaragoza 08, Shanghai 2010, Milan 2015). Sekdami SUTARO veikla, Lietuvoje kūrėsi daug instrumentinio folkloro ansamblių, kapelų, kurių dalyviai groja įvairiausiais instrumentais tiek senąją, improvizacinę piemenų muziką, polifonijos pavyzdžius, tiek vėlyvesnio laikotarpio pasilinksminimų repertuarą, paįvairinamą dainomis, šokiais, žaidimais. SUTARO pasirodymai nepalieka abejingų klausytojų, kur jie bebūtų: Australijoje, Šiaurės Amerikoje, Azijoje, Europoje ar gimtojoje Lietuvoje. Didžiausių koncertinių salių ir Lietuvos Dainų švenčių, populiariausių televizijos laidų žiūrovai ir tradicinių vakaronių lankytojai stebi ir dalyvauja SUTARO programose, kurios įrašytos 11 kompaktinių plokštelių ir pirmąjame lietuviškame tradicinės muzikos DVD. Neapsiribodami tradiciniu repertuaru ir turėdami platų kūrybinį arsenalą, SUTARO artistai su kitais populiariausiais Lietuvos muzikos meistrais parengė ir įrašė specialias programas: ethnojazz.lt (su Vilnius Jazz Quartet) ir Lithuanian Folk’N’ Roll (Su Dainiaus Pulausko grupe). Jų sėkmę lemia muzikantų meistriškumas, programų originalumas, nepasotinamas noras atiduoti žiūrovams viską, ką geriausio per šimtmečius sukūrė mūsų tautos šviesuoliai. SUTARO nuopelnai išsaugant ir propaguojant tradicinę muzikinę kultūrą, – įvertinti padėkos raštais ir svarbiausiu Lietuvos folkloro apdovanojimu.


Telšių rajono Luokės seniūnijos Luokės folkloro ansamblis „Šatrija”

Vadovė Vilija Benešienė

  Satrija Luoke 
      Ansamblis susikūrė 1972 m. vasario 15 d., po Luokėje įvykusių Užgavėnių, susikūrė Luokės etnografinė grupė, vadovaujama Luokės vidurinės mokyklos lietuvių klb. mokytojos Joanos Misiūnienės.

      1975 m. Vilniaus plokštelių įrašų studija įrašinėjo ansambliečių atliekamas dainas ir instrumentinius kūrinius. Buvo išleistos kolektyvo plokštelės: didelė – „Patalkių vakaronė“ ir maža – „Luokės muzikantai“.

      Per pirmuosius 10 veiklos metų ansambliečiai, kaip bitelės darbininkės, vyko į koncertus, konkursus, festivalius, susitikimus... Antrąjį dešimtmetį ansamblis vyko koncertuoti į Maskvą, Vokietiją, Latviją, Estiją, o Lietuvoje tų koncertų ir pasirodymų folkloro festivaliuose ar šventėse buvo daugybė. Trečiame ansamblio gyvavimo dešimtmetyje 1996 m. vadovė J. Misiūnienė sukūrė ansamblio himną „Mas iš Loukės nu Telšiu“, kuris iki šių dienų jau skamba kaip Luokės himnas.

      2011 m. kolektyvas vyko į tarptautinį folkloro konkursą-festivalį „“ Šiauliuose ir tradicinio dainavimo grupėje tarp 6 kolektyvų iš įvairių pasaulio šalių laimėjo „auksinę“ pirmąją vietą. Nuo šių metų kolektyvas pastoviai dalyvauja šiame folkloro festivalyje svečio teisėmis.

      Nuo 2012 m. ansamblis „Šatrija“ yra pastovus tarptautinio folkloro festivalio „Saulelė raudona“ Plungėje dalyvis. Taip pat, aktyviai dalyvauja Lietuvos Dainų šventėse Vilniuje.

      Nuo 2002 m. iki šiol, jau 15 metų, folkloro ansambliui „Šatrija“ vadovauja Vilija Benešienė.

      Kolektyve grojama: armonika, liaudišku būgnu, žaržolais, besedle. Tačiau ansamblio stiprioji pusė – dainuojamos Luokės krašto autentiškos dainos, kurių didžią dalį surinko ir užrašė ansamblio įkūrėja a.a. J. Misiūnienė.


Šiaulių universiteto folkloro ansamblis „Vaiguva“

Vadovė Diana Martinaitienė

  Vaiguva prie Vaiguvos upelio 2013
      „Vaiguvos“ repertuare – senos lietuvių liaudies dainos, sutartinės, šokiai. Ansamblio nariai groja autentiškais instrumentais, yra pasipuošę pačių pasiūtais atkurtais IX–XIII a. drabužiais ir žalvario papuošalais. 1981 m. įkurto ansamblio pavadinimas ,,Vaiguvà“ yra hidronimas – taip vadinamas sraunus ypatingas upelis-gatvė, maitinamas kelių šaltinių ir įtekantis tiesiai į didžiausią Lietuvos upę Nemuną. Tai simbolizuoja jaunus, veržlius, ypatingus žmones, kurie „maitinasi“ autentišku, per ilgus amžius iki tobulumo nugludintu folkloru ir taip keliauja svarbiausių Lietuvos vertybių link. Nuo 1993 metų „Vaiguvai“ vadovauja etnomuzikologė dr. Diana Martinaitienė.
      ,,Vaiguvos“ ansambliečiai sako: „folkloras mums reikalingas kaip saviraiškos būdas, būtina kalendorinių ir šeimos švenčių dalis“.

Šiauliai United, Šiauliai   iauliai United
      „Šiauliai United“ susibėga ir iš širdies groja tada, kai yra norinčių šokti. Populiarumo nesivaiko, nes kiekvienas grupės narys atskirai turi ką veikti.  Šiauliečių muzikantų grupėje „Šiauliai United“ groja 2 kalviai – Arūnas Vaičelis ir Albertas Martinaitis, 2 jų žmonos Dianos, Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazijos mokytojas Arūnas Stankus, žurnalistas Alvydas Januševičius ir kt. Prie nuolatinių muzikantų įvairiose „Šiauliai United“ vedamose vakaronėse prisijungia ir daugiau grojančių žmonių.

Kaišiadorių kultūros centro folkloro ansamblis ,,Verpeta“

Vadovė Valerija Jankauskienė

  Verpeta Kaisiadorys Astos Sabonytes nuotr 
       Kaišiadorių kultūros centro folkloro ansamblis ,,Verpeta“ susikūrė 1978 metais.

      „Verpetos“ repertuare – Kaišiadorių krašto autentiška muzika ,dainos ,šokiai , pasakojimai.

      Kolektyvas yra 2003 metų ,,Aukso paukštės“ laureatas. Ansamblis dalyvauja rajoniniuose, respublikiniuose ir tarptautiniuose renginiuose, festivaliuose, koncertavo Vokietijoje, Austrijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje, Danijoje, Italijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Serbijoje, Estijoje, Portugalijoje ir kt.

      „Verpetos“ vadovė Valerija taip pristato savo ansamblį : „ Esame kaip viena didelė šeima . Įvairių profesijų ir įvairaus amžiaus atlikėjai ištikimi dainai, šokiui, muzikai, ypač kaišiadorietiškai. Jie yra tikri „Verpetos“ patriotai, aukojantys savo laisvalaikį, kartais ir savo šeimų reikalus bendram mūsų tikslui. Vyresnieji atsiveda savo vaikus ir net anūkus – taip „Verpetos“ kūryba ir tradicijos perduodamos iš kartos į kartą, todėl mums nereikia galvoti apie pamainos rengimą. Džiaugiamės, kad šalia garbingų senjorų mūsų veikloje dalyvauja moksleiviai ir studentai.“


Šiaulių kamerinis orkestras

Meno vadovas ir dirigentas – Ričardas Šumila

Vadovo asistentė – Jūratė Stakvilevičienė

  Siauliu kamerinis orkestras 
      Šiaulių kamerinis orkestras įkurtas 1989 metais. Dauguma orkestro artistų grojo iki tol egzistavusiame Liaudies simfoniniame orkestre. Dauguma jų – Šiaulių konservatorijos ir Šiaulių miesto bei apskrities muzikos mokyklų dėstytojai ir mokytojai. Orkestras koncertuoja Šiauliuose ir kituose Lietuvos miestuose, yra gastroliavęs Vokietijoje, Italijoje, Lenkijoje. Bendradarbiauja su Lietuvos chorais, Lietuvos ir užsienio solistais, dirigentais. Prie dirigento pulto stovėjo ir solistai buvo daug iškilių asmenybių: J. Domarkas, S. Sondeckis, R. Šervenikas, M. Pitrėnas, V. Viržinis, G. Skėrytė, A. Krikščiūnaitė, E. Kaniava, A. Janutas ir kiti Lietuvos muzikai. Glaudūs ryšiai orkestrą sieja su Vokietijos menininkais: violončelininku D. Geringu, dirigentu G. Maisu, pianiste I. Gabbe, pianistu ir dirigentu L. Dorfmanu ir kt.

      Orkestro repertuare – įvairių epochų ir žanrų kūriniai, vyrauja barokas ir klasika.


Šiaulių pučiamųjų orkestras

Meno vadovas ir dirigentas – Sigitas Vaičiulionis,

Dirigentas – Gediminas Brūzga.

Vadovo asistentas – Arvydas Lingys.

  Siauliu puciamuju orkestras
      Šiaulių pučiamųjų orkestras įkurtas 1966 metais Stasio Jautako iniciatyva. Nuo 1970 m. orkestras yra respublikinių, vėliau Pasaulio lietuvių dainų švenčių dalyvis, per minėtas šventes vykusių konkursų prizininkas ir laureatas.

      Koncertuoja Šiaulių mieste ir apskrityje, dalyvauja tradiciniuose festivaliuose (Mažeikiuose, Panevėžyje, Kaune, Palangoje, Plungėje ir kituose miestuose), respublikiniuose pučiamųjų orkestrų čempionatuose. Paskutiniai pasiekimai – tarptautiniame festivalyje „Baltarusiškos fanfaros 2011“ laimėti apdovanojimai. Per savo gyvavimo metus sėkmingai koncertavo Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Olandijoje.

      Šiaulių miesto pučiamųjų orkestras koncertavo kartu su tarptautinių konkursų laureatais: J. Lopetaite, J. Leitaite, R. Vingru, V. Juozapaičiu ir kt. žinomais atlikėjais. Buvo parengtos koncertinės programos su solistais Egidijumi Sipavičiumi, Merūnu Vitulskiu, folkloro ansambliu „Salduvė“, liaudiškos muzikos ansambliu „Saulė“, jaunimo kameriniu choru „Atžalynas“, Šiaulių berniukų ir jaunuolių choru „Dagilėlis“, bendradarbiaujama su įvairiais vidurinių mokyklų muzikiniais ansambliais, ruošiant valstybinių švenčių programas. Pučiamųjų orkestro muzikantai groja ir Šiaulių simfoninio orkestro sudėtyje.

      Orkestras yra parengęs koncertinę programą kartu su šokėjomis. Per metus pučiamųjų orkestras parengia keturias penkias naujas koncertines programas.


Rasa Serra , Klaipėda   Rasa Serra 2 www.rasaserra.com photo by Eugenija Levin
      Universali vokalistė, ne tik dainuojanti džiazą bei populiariąją muziką, bet yra ir profesionali liaudies dainų atlikėja, aktyviai dalyvaujanti Lietuvos liaudies kultūros centro organizuojamuose renginiuose. Dainininkė Rasa Serra yra daugelio šalies muzikos kolektyvų balsas. Rasos Serra atliekamos liaudies dainos ir jų motyvai skamba daugelio Lietuvos bei užsienio šiuolaikinės elektroninės muzikos kūrėjų „Enigma", „Donis“, „Exem“, „Filtered Tools", „Saint Of Sin“, ir kt. kompozicijose.

Arvydas Jankus , Vilnius   Arvydas Jankus 
      Valstybinio dainų ir šokių ansamblio LIETUVA orkestro primarijus (birbynė). Lietuvos Edukologijos Universiteto dainų ir šokių ansamblio „Šviesa“ orkestro vadovas. Aktyviai koncertuojantis tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Egidijus Ališauskas, Vilnius   1 Egidijus Alisauskas
      Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė birbynės ir simfoninio bei karinio orkestro dirigavimo studijas. Šiuo metu Egidijus Ališauskas yra Lietuvos kariuomenės orkestro vyr. dirigentas ir vadovas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas bei liaudies instrumentų orkestro vadovas.

      Dar studijų metais Egidijus Ališauskas tapo tarptautinio konkurso laureatu Rusijoje – 1994 m. Čerepovece pelnė III vietą ir du kartus laimėjo Respublikinio jaunųjų atlikėjų konkursą Lietuvoje (1987ir 1990 metais).

      Birbynininkas aktyviai koncertuoja ir solo, ir su simfoniniu orkestru, kuria bei vadovauja ansambliams (ypač išpopuliarėjo birbynių choras).

      Reikšmingi birbynininko biografijoje koncertai užsienyje – koncertuota Latvijoje, Estijoje, Ukrainoje, Lenkijoje, Rusijoje, Čekijoje, Švedijoje, Danijoje, Italijoje, Olandijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Malaizijoje, Kolumbijoje. Egidijus Ališauskas ne kartą koncertavo reprezentaciniuose Lietuvos muzikų renginiuose (koncerte- maratone „Didysis muzikų paradas“, „Atžalynas“, Dainų šventėse, “Klasikos diversijos”, Tytuvėnų bei Trakų „Fanfara band“ festivaliuose ir kt.), dalyvavo naujų kūrinių premjerose, gastroliavo ne tik didžiuosiuose šalies miestuose, bet ir mažuose miesteliuose, bendrojo ugdymo ir menų mokyklose.

      Egidijus Ališauskas kaip dirigentas koncertuoja su įvairiais orkestrais ir ansambliais – Lietuvos kariuomenės orkestru (orkestro vadovas), LMTA Liaudies instrumentų orkestru (orkestro vadovas), Vilniaus Brass, Trakų festivalio orkestru, Liaudies instrumentų ansambliu „Sutartinė” (ansamblio vadovas), Rygos pučiamųjų orkestru. Su Lietuvos kariuomenės orkestru parengė ir dirigavo programą „Perlų vėrinys“, įrašytą ir išleistą kompaktine plokštele. Dalyvavo įrašant kompaktines plokšteles „Kada sūneliai sugrįš?“, „Namo“ su D. Pulausko LRT grupe ir dainininke V. Povilioniene. 2014 m. įrašė ir išleido autorinę kompaktinę plokštelę.


Kristina Kuprytė   Kristina Kupryte
      Respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatė, nuolat koncertuojanti ir populiarinanti kankles Lietuvoje ir už jos ribų. Koncertavusi beveik visose Europos šalyse, taip pat ir Rusijoje, Egipte ir Jungtinėse Amerikos valstijose. Kristinos muzikos įrašai reguliariai transliuojami per radiją ir televiziją.

      “Kristina verčia klausytoją susimąstyti ir stebėtis dėl būdingo kanklių tembro , atlikimo manieros ir savitos interpretacijos, kurioje dominuoja kūrybos, insrumento ir atlikėjos originalumas, visų pirma dvasinis-meditacinis pradas” (Prof. Dr. Algirdas Vyžintas).