Užsienio atlikėjai

 

Brazilija

Liaudies šokių ansamblis „CENTRO DE TRADICOES GAUCHAS GIUSEPPE GARIBALDI“

Meno vadovas – Gustavo Dutra Bastos

       Brazilija 2
      Repertuaras:
      Istorinis laikotarpis: Gaučų šokiai yra vieni seniausių braziliškų populiarių šokių. Jie kilę iš Ispanijos, kur būdavo atliekami XVII amžiaus viduryje ir XVIII amžiuje.  
      Geografija: Brazilijos valstijos Rio Grande do Sul tradiciniai šokiai.
      Tradicinių gaučų šokių išskirtinumas: Šie tradiciniai šokiai yra gaučų sielos išraiška. Juose išreiškiama kilnumo dvasia ir pagarba moterims; šiomis savybėmis visada pasižymėdavo valstiečiai iš Rio Grandense. Gaučų šokiai kupini įspūdingo teatrališkumo.  
      Ansamblis atlieka šiuos šokius:
      „Biriva“: Šio šokio metu šokėjai, laikydami didelius peilius, preciziškai tiksliai muša ritmą, kuriam atlikti reikia specialių įgūdžių, vikrumo ir tikslumo.  
      „Chula“: Šoka tik vyrai; šio šokio sudėtingai choreografijai atlikti reikia puikių įgūdžių: judesiai atliekami tai iš vienos, tai iš kitos ant grindų padėtos medinės lazdelės pusės.    
      Instrumentai: 3 gitaros (akustinės, su nailoninėmis arba plieninėmis stygomis), 1 dūdmaišis, 1 „cajon“ (kachonas yra mušamasis instrumentas, panašus į medinę dėžutę).
      Solistas: Fabiano Dias

Suomija

Liaudies šokių ansamblis „SIEPAKAT"

Meno vadovė – Heidi Kultanen

  Suomija
      „Siepakat“ yra liaudies šokių ir muzikos ansamblis iš Rovaniemio, Suomijos. „Siepakat“ buvo įkurtas 1977 m., šiemet švenčia savo veiklos 40-metį. Šiuo metu ansamblį sudaro 12 šokių ir 5 muzikos grupės. Iš viso „Siepakat“ vienija apie 200 šokėjų ir muzikantų, kurių amžius nuo trejų metukų iki solidaus. Ansamblyje dirba vykdantysis direktorius, du choreografai ir du muzikantų vadovai.  
      Pagrindinis ansamblio tikslas yra perduoti folkloro tradicijas jaunajai kartai. Kitos svarbios vertybės yra tolerancija, pagarba kitiems ir tarptautiškumas. „Siepakat“ koncertuoja ne vien gimtojoje šalyje, bet ir kasmet užsienyje: apkeliautas visas pasaulis, pavyzdžiui, Australija, Malaizija, JAV, Kanada, Tailandas, Meksika, Pietų Korėja, bet daugiausia koncertuota Europoje. 
      Festivalyje dalyvausianti šokių grupė vadinasi „Siepakat“, ją sudaro 10 šokėjų jaunuolių: 5 vaikinai ir 5 merginos. Dažniausiai grupė repetuoja tris kartus per savaitę ir bent kartą per mėnesį savaitgalį. Dauguma narių pradėjo lankyti ansamblį laisvalaikiu, dar nė nepradėję lankyti mokyklos; taigi šie kolektyvo nariai drauge jau daugiau kaip 15 metų. Daugeliui iš jų liaudies šokiai tapo daug svarbesniu užsiėmimu nei tik laisvalaikio praleidimas.  

Latvija 

Liaudies šokių ansamblis JDK „SKALBE“

Ansamblio meno vadovė Liene Liniņa

  Latvija

      Jaunimo liaudies šokių ansamblis „Skalbe“ yra vienas iš mėgėjiškų Latvijos žemės ūkio universiteto Jelgavoje kolektyvų.

      „Skalbe“ buvo įsteigtas 1991 m., praėjusiais metais atšventė 25 metų jubiliejų.  Jų moto: „Mums patinka šokti!“. Kolektyvo šokėjai savo emocijas išlieja koncertų visoje Latvijoje metu. Per visą ansamblio gyvavimą koncertavo gimtojo Universiteto, regiono ir visos Latvijos publikai, dalyvavo Latvijos dainų ir šokių festivalyje bei Baltijos šalių studentų dainų ir šokių festivalyje „Gaudeamus”. 2013 m. vasarą dalyvavo tarptautiniame folkloro festivalyje „Vōru” Estijoje. Praėjusią vasarą dalyvavo XV tarptautiniame folkloro festivalyje „EUROFOLK – ZAMOŚĆ  2016”. 

      „Skalbe“ repertuarą sudaro tiek latvių liaudies šokiai, tiek ir scenos pasirodymams žymių Latvijos choreografų pritaikyti šokiai. Beveik visi šokiai grindžiami Latvijos etnografija: šokių žingsneliuose ir figūrose slypi senovės latvių mitologijos dvasia. Dažniausiai latvių liaudies šokiai vaizduoja kasdienę veiklą: ūkio darbus, derliaus nuėmimą ir drabužių audimą. Taip pat yra šokių, skirtų tik vyrams arba tik moterims, tačiau dažniausiai šokami figūriniai poriniai šokiai, scenoje šoka 4-8 poros.
      Tiek dainomis ir šokiais, tiek ir tautiniais kostiumais pasauliui demonstruojamas Latvijos kultūros paveldas. Latvių tautinis kostiumas iš esmės yra tradicinis šventinis valstiečių, amatininkų, žvejų ir kitų paprastų žmonių apdaras, dėvėtas XIX a., apytiksliai iki 8-ojo dešimtmečio. Kiekvienas Latvijos regionas išplėtojo savas tautinio kostiumo tradicijas.   
      „Skalbe“ yra tradicinis studentų šokių kolektyvas, besidalijantis gyvenimo džiaugsmu ir energija. Studentai iš visų Latvijos regionų susitiko Jelgavoje, kad įgytų žinių, šoktų, dainuotų, įsimylėtų..., tiesiog mėgautųsi gyvenimu. Ansamblio šokėjai sako: „Šokis nėra vien tik veikla, tai – priklausymas kolektyvui lyg šeimai!“.

Meksika

Liaudies šokių ansamblis „COMPAÑIA CORAZONES QUE DANZAN“

Meno vadovai – Magali Cuéllar, Mario Gaytán

  Meksika
      Kolektyvo istorija prasidėjo 2004 m., kai absolvento Magali Cuéllar Martínez ir profesoriaus Mario Cesar Gaytán Ortiz entuziazmo dėka Mechiko vaikai buvo suburti į šalyje populiarių meksikietiškų tradicinių liaudies šokių pasirodymus.
      Šį projektą ėmėsi įgyvendinti Mechiko valstijos pradinė mokykla, vėliau jis išaugo į nepriklausomą akademiją, kurią šiandien lanko per 80 jaunuolių, suskirstytų į pradedančiųjų, vidutinio lygio atlikėjų ir pažengusiųjų grupes.   
      Šiuo metu Ansamblis vienija dvi grupes: mažąsias 5–12 metų amžiaus vaikų širdis ir jaunąsias 13–23 metų amžiaus jaunuolių širdis, tarp kurių yra ir pirmosios kartos atlikėjų širdžių.  
      Meksikiečių liaudies šokių savitumo mokymąsi papildo ir džiazo, baleto bei kūno kalbos pamokos. Darbo scenoje mokosi visų mokėjimo lygių asmenys, kurie domisi tobulėjimu šioje srityje.   
      Verta paminėti, kad pirmosios kartos, kurie ansamblio steigimo metu buvo dar vaikai, entuziazmas ir ekspresija scenoje įkvėpė vadovus sukurti grupės pavadinimą – „Šokio širdys“. Tokia nuotaika išlaikoma ir ligi šiol, o narių išskirtinis charakteris ir jaunystė dovanoja žiūrovams nepamirštamą „Šokio širdžių“ įspūdį.

Lenkija

Liaudies šokių ir dainų ansamblis „INA“

Meno vadovas Zbigniew Lukaszewski

  Lenkija INA
      ,,INA" yra Goleniovo rajono dainų ir šokių ansamblis, pirmą kartą publikai prisistatęs 1993 m. rugsėjį. Nuo pat pradžių ,,INA" įsikūrė Goleniovo kultūros namuose. Ansamblį sudaro per 100 narių (4 šokėjų grupės ir muzikantų grupė). Jie supažindina su lenkų tradicijomis ir liaudies kultūra.  
      ,,INA" programą sudaro ne tik įvairių Lenkijos regionų šokiai, dainos ir kupletai, bet ir kalėdinės giesmės, suaugusiųjų grupės programa, į kurią įtraukti polonezas, Šamotulų, Liubartovo, Žešovo regionų šokiai, šokio spektaklis „Kulig staropolski“.
      Iki šiol kolektyvas surengė 600 koncertų Lenkijoje ir už jos ribų.
      ,,INA" 69 kartus lankėsi užsienio šalyse: Latvijoje, Prancūzijoje, Lietuvoje, Turkijoje, Danijoje, Makedonijoje, Čekijoje, Serbijoje, Nyderlanduose, Ukrainoje, Slovakijoje, Airijoje, Italijoje, Kroatijoje, Estijoje, Rusijoje, Ispanijoje, Suomijoje, Portugalijoje ir Vokietijoje.    
      Ansamblio pasirodymų programa buvo įvertinta ir apdovanota įvairiais prizais: Mėgėjų meninės veiklos taure 1996–1997 ir 1999–2000 m. bei Sidabrinės eglės taure XXIII Lenkijos kultūros festivalyje Kielce '96. Be to, 1997 m. grupė atstovavo savo regionui pagrindinėje „Talentų“ programoje, kurią kuravo Lenkijos kultūros ir meno ministerija. Folkloro ansamblių konkurse Zlocienieco mieste „INA“ laimėjo Grand Prix tris kartus: 1999, 2000 ir 2001 m. Grand Prix „Auksinės kriauklės“ prizas laimėtas ir 2002 m. pirmajame folkloro festivalyje „Vasara prie Svinos 2002“; laimėta antroji vieta Lenkijos folkloro varžytuvėse „On Lowicki Pasiak“ 2002 m.; 2004 m. laimėta pirmoji vieta XVIII moksleivių kultūros festivalyje Grodzisk Mazowiecki mieste. 
      Naujausi laimėjimai Europoje: I vieta Šokių konkurse Löcknitzo mieste (Vokietija) 2002, 2005, 2010 m.; 2013 m. Rainlenderio šokių konkurse Estijoje dvi kolektyvo poros užėmė atitinkamai I ir II vietas; 2013 m. tarptautiniame folkloro festivalyje Kunovicuose (Čekija) grupė „INA“ tapo I vietos nugalėtoja ir festivalio laureate.  
      „INA“  yra tarptautinės folkloro festivalių organizatorių tarybos CIOFF narė.

Portugalija

Folkloro ansamblis „GRUPO ETNOGRÁFICO DE AREOSA“

Meno vadovas – Flávio Cruz
Prezidentas – Alberto Rego
  Portugalija
      Kolektyvas „Grupo Etnográfico de Areosa Viana do Castelo“ buvo suburtas 1966 m.; tai kultūros asociacija, kuri saugo ir skleidžia Vianos regiono tradicijas, ritualus ir papročius.
      Grupės nariai taip pat atlieka etnografinius tyrinėjimus, kultūros išsaugojimo, demonstravimo ir mokymo veiklas, populiarina Vianos regiono nacionalinius kostiumus, šokius ir dainas. Be to, jie moko įvairių tradicinių rankdarbių.   
      Areosos kaimelio gyventojų įspūdingi kostiumai, kuriuos vilki ir grupės nariai, yra tokie patys, kokius XIX a. ir XX a. pradžioje vilkėjo vietos gyventojai. Drabužiai austi, sijonus, marškinius ir liemenes puošiantys sudėtingi nėriniai yra rankų darbo.    
      Būtent Areosoje yra patys ryškiausi tradiciniai kostiumai visame Viana do Castelo regione, nes šie kostiumai yra sukaupę tiek pat jėgos ir gyvybingumo kiek ir patys šokėjai ar tradicinės melodijos. Prijuostės ir šaliai, liemenių ir dryžuotų marškinių nėriniai, įvairios spalvos atspindi juos įsivaizdavusių ir rankomis sukūrusių žmonių sielas.
      Grupės atlikėjai groja, dainuoja ir šoka 15 skirtingų dainių, kurios populiarios tarp kaimelio gyventojų. Kiekvienas šokis išsiskiria savita choreografija. Jūra, upė, šaltiniai, kalnai ir žemumos, supantys kaimelį, iš tiesų ir sukūrė jų folklorą.   
      Areosos etnografinė grupė yra portugalų kultūros ambasadorė, kuri išlaiko tradicijas, materialųjį ir nematerialųjį regiono paveldą ir paverčia jį į ateitį nukreiptu projektu. 
      Ši grupė yra regiono folkloro asociacijos „Associação de Grupos Folclóricos do Alto Minho“ narė, Tarptautinės folkloro ir liaudies meno festivalių organizatorių tarybos CIOFF narė, o ansamblio prezidentas Alberto Rego yra Tarptautinės šokių festivalių federacijos FIDAF atstovas Europoje.

Rusija

Liaudies šokių ansamblis „VENZELYA“

Meno vadovė Larisa Aleksejeva

  Rusija
      Penzos miesto choreografinis ansamblis „Venzelya“ buvo įkurtas 1934 m. Nuo 1983 m. ansambliui vadovauja Rusijos Federacijoje pripažinta kultūros darbuotoja Larisa Aleksejeva. Šiuo metu grupėje yra 40 šokėjų, vaikinų ir vyrų bei merginų ir moterų nuo 17 iki 30 metų. Ansamblis  parengė per 50 šokių, dauguma jų yra skirtingų Rusijos regionų, pavyzdžiui, Penzos, Tambovo, Smolensko, Briansko, Belgorodo, Astrachanės, liaudies šokiai. Šokių choreografinės formos taip pat skirtingos: rateliai, kadriliai, šokiai-rungtys ir kiti.
      Ansamblio programoje yra ir šokių, atliekamų 16 ar daugiau šokėjų („Penzenskaya Poulochnaya“, moterų ratelis „Perezvony“, „Don Cossacks Dance“ ir kt.), mažų grupių iš 5-8 šokėjų (moterų šokis-rungtis ant suolelio „Lavochka“, „Tambourine Dance”, juokų šokis „Siskin“ ir kiti) bei porų šokiai („Smolensky Gusachok“, „Polka plojant ir švilpaujant“ ir kiti).
      Visiems šokiams pritaria rusų folkloro ansamblis, kurį sudaro 5 muzikantai, grojantys 2 akordeonais, 2 balalaikomis ir būgnais. Muzikantai taip pat gali groti tradiciniais instrumentais, pavyzdžiui, metalofonu, ragu, trimitu, tambūrinu, lūpine armonikėle.  
      Kiekvienam etnografinio ansamblio „Venzelya” kūriniui pritaikyti ryškūs autentiški kostiumai parodo šokio charakterį ir atstovaujamo Rusijos regiono tautinio kostiumo išskirtinumą.
      „Venzelya“ pasirodo daugelyje koncertų regione, šalyje ir užsienyje. Ansamblis koncertavo Italijoje (1990, 1992, 2001, 2011 m.), Graikijoje (1991 m.), Vokietijoje (1991, 1993 m.), Indijoje (1994 m.), Kanadoje (1995 m.), Ispanijoje (1999 m.), Prancūzijoje ir Olandijoje (2001 m.), Šiaurės Korėjoje (2007, 2009 m.), Pietų Afrikos Respublikoje (2008 m.), Peru (2009 m.).
      „Venzelya“ ryškus ir originalus stilius sulaukė didelio pripažinimo iš Rusijos profesionalaus baleto meistrų ir šokių mokytojų. Ansamblis dalyvauja ir yra laimėjęs prizų daugelyje Rusijos prestižinių konkursų ir festivalių.
      2013 m. ansamblio meno vadovė Larisa Aleksejeva buvo pagerbta Rusijos Federacijos Vyriausybės apdovanojimu „Rusijos siela“ už rusų folkloro plėtojimą.    
      2015 m. „Venzelya“ dalyvavo Maskvos prestižinėje Čaikovskio salėje vykusiame Visos Rusijos šokių festivalio didžiajame koncerte, kuriame skirtas pripažintos liaudies menininkės T. Ustinovos prizas.
      2015 m. choreografinis ansamblis „Venzelya“ apdovanotas Rusijos Federacijos kultūros ministerijos „Liaudies meno garbės grupės“ vardu.

Slovakija

Folkloro ansamblis „TOPĽAN“

Meno vadovai:
Pavol ŠVAČ, Miriam ELIAŠOVÁ
Dainininkų vadovė Janka KOREŇOVÁ
Muzikantų vadovas Peter ZAJAC
Šokio pedagogė Tatiana ŠVAČOVÁ
  Slovakija
      Folkloro ansamblis „TOPĽAN“ buvo įkurtas 1973 m., pavadintas „KOŽIAR“. Po dvejų metų, 1975 m., grupės pavadinimas buvo pakeistas į „TOPĽAN“. Ansamblis įkurtas Giraltovcų miestelyje rytinėje Slovakijos dalyje.
      Veiklos pradžioje „TOPĽAN“ grupėje buvo 30 narių; šiuo metu kolektyvą sudaro 45 nariai, kuriems po 19–20 metų. 
      Grupę sudaro šokėjai, dainininkai ir muzikantai. Per metus ansamblis surengia 40–50 pasirodymų. Pastaraisiais metais „TOPĽAN“ dalyvavo įvairiuose Slovakijos ir užsienio šalių folkloro renginiuose ir festivaliuose: Turkijoje (2014 m.), Baltarusijoje (2015 m.), Lenkijoje (2015, 2016 m.), Serbijoje (2016 m.).
      Grupės repertuare yra dainų ir šokių, kilusių daugiausia iš Zemplino ir Šarišo regionų:
• „Lrucena“ – Šarišo regiono lyrinis lėtas porinis šokis, atliekamas dainuojant.
• „Karička“ – Zemplino regiono tradicinis merginų ratelis, šokamas dainuojant.
• „ľaškový“ – šokis su buteliu, atliekamas vestuvėse ir kituose svarbiuose renginiuose. Šis šokis atskleidžia šokėjų talentą, nes pasirodymo metu šokama virš butelių, stengiantis jų nesudaužyti.    
• „Verbunk“ – Šarišo tradicinis vaikinų šokis, atspindintis kariuomenės rekrūtų temą. Šokį sudaro įvairūs žingsneliai, kuriems pritariama ritmišku mušimu kojomis. 
• „Čardáš“ – tradicinis ritmiškas porinis šokis. Tai pats temperamentiškiausias slovakų liaudies šokis.  
• „Šarišpolka“ – greičiausias porinis šokis iš Šarišo.
Grojama šiais muzikos instrumentais: smuikais, kontrabosu, cimbolais, akordeonu.

Turkija

Büyükçekmece liaudies šokių ansamblis „GOLDEN BRIDGE“ 

Meno vadovas Samet KÖLEMEN

  Turkija
      Pagrindinis ansamblio tikslas yra išsaugoti ir pagilinti Turkijos jaunuolių kultūros suvokimą bei pristatyti ir integruoti liaudies šokius į Turkijos kultūrą ir kasdienį gyvenimą. Ansamblis buvo įsteigtas 2000 m. ir iki šiol rengia pasirodymus.
      Liaudies šokių ansamblis „Auksinis tiltas“ vienija per 200 narių trijose skirtingose amžiaus grupėse (vaikų, žvaigždžių ir suaugusiųjų), jam vadovauja pripažinti konservatorijos auklėtiniai.   
      Pasišventę darbštūs „Auksinio tilto“ atlikėjai jau atstovavo Bujukčekmeco savivaldybei daugiau kaip 40-yje šalies ir tarptautinių festivalių ir konkursų. Grupė tapo vienu ryškiausių kolektyvų Stambule dėka 3 kartus iš eilės laimėto konkurso „THOF“ bei sėkmingo atstovavimo minėtai savivaldybei finaliniuose konkursų pasirodymuose visoje Turkijoje. Be to, dalyvaudamas tarptautiniuose liaudies šokių festivaliuose, ansamblis sėkmingai pasirodė daugelyje šalių: Graikijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje, Italijoje, Portugalijoje, Pietų Korėjoje ir Šiaurės Kipro Turkų Respublikoje.  
      Paminėtina, kad šis folkloro ansamblis sėkmingai atstovavo Turkijai ir Pietų Korėjos Čeonano mieste 2016 m. vykusiame Liaudies šokių festivalyje, kur tarp 18 šalių užėmė I vietą.
      Liaudies šokių ansamblio „Auksinis tiltas“ misija yra suteikti geriausias paslaugas regiono jaunimui ir vykdyti šalies kultūros sklaidą tarptautiniu mastu. 

Mizoram, Indija

Folkloro ansamblis „IMFA PERFORMING TROUPE"

Meno vadovas – F. Lalthanmawia

  Indija
      Atlikėjų trupė IMFA buvo įsteigta 2004 m. sausį. Jos tikslas yra išsaugoti, skleisti Mizo regiono kultūros paveldą ir perduoti jį jaunajai kartai. Trupė rengia pasirodymus įvairiose šalies vietovėse ir pristato muziką bei šokius, suburiančius Indijos žmones draugėn.       
      Atlikėjų trupės IMFA koncertai Mizoramo valstijoje ir už jos ribų:
* Pagal Šalies kultūros mainų programą Sangeet Natak akademijos Naujajame Delyje dėka surengti koncertai Indijos valstijose Goa ir Himachal Pradesh.
*Kultūros ir Turizmo ministerijų bei Indijos Vyriausybės bendrai kuruotos programos „Nuostabioji Indija“ dėka 2007 m. vyko pasirodymai Niujorke, JAV.   
* Respublikos dienos liaudies šokių festivalis Naujajame Delyje.
* Pasirodymas šalies Šiaurės rytų regiono kultūros centre Dimapure.
* Įvairios programos Mizoramo valstijoje.
* 2010 m. kovo 10 d. Aizawlo mieste, valstijos sostinėje, atlikta „cheraw“ šokio programa pateko į pasaulio rekordų sąrašą.
      Populiariausi Mizo regiono liaudies šokiai:
„Cheraw“: Tai labai senas tradicinis Mizo regiono šokis. Tikima, kad šis šokis egzistavo jau I amžiuje, kai Mizo regiono žemės plytėjo Junano provincijoje Kinijoje, dar iki migracijos į Čino kalnus XIII amžiuje, kol galiausiai pasiekė dabartinį Mizoramą.
„Cheraw“ dažniausiai atliekamas „Buhza Aih“ (šeimos gausaus derliaus) proga. Tai nėra bendruomenės šokis. Jį atlieka keletas merginų, pasižyminčių išskirtiniais įgūdžiais. „Cheraw“ yra populiariausias ir spalvingiausias Mizo regiono šokis.  
„Solakia“: Įspūdingas šokis, kilęs iš Pawi ir Mara bendruomenių, gyvenančių pietinėje Mizoramo dalyje. Senovėje, kai skirtingos gentys kaudavosi tarpusavyje, vykdavo ceremonijos, kurių metu nugalėtojas išjuokdavo rankoje laikomą užkariautos priešininkų genties atstovo kaukolę. Tai karių šokis, atliekamas švenčiant pergalę kare...  
„Khuallam“: Khuallam pažodžiui reiškia „Svečių šokis“. Šis šokis dažnai atliekamas ceremonijos, vadinamos „Khuangchawi“, metu. Tam, kad užsitarnautų išskirtinę vietą tiek visuomenėje, tiek ir rojuje, arba „Pialral“, žmogus turi gauti trokštamą titulą „Thangchhuah“.
      Mizoramas yra Šiaurės Rytų Indijos kraštas, garsus gamtos grožiu, augalija ir gyvūnija. Turtingas ir spalvingas šio regiono kultūros paveldas atsispindi muzikoje ir šokiuose, kurie keri nuo neatmenamų laikų. Net ir kasdienių darbų sūkuryje Mizo darni bendruomenė suranda laiko festivaliams, kur demonstruojamai autentiški šokiai ir muzika, liudijantys laimę iki pat šių dienų.   

Ukraina

Čerkasų valstybinio Bogdano Chmelnickio universiteto liaudies šokių ansamblis „CHERKASCHANKA“ 

Meno vadovas – Valentyn Lutsenko
Choreografas – Serhii  Zakharchun
  Ukraina
      Liaudies šokių ansamblis „Cherkashchanka“ yra viena žinomiausių šokių grupių Čerkasų srityje, esančioje centrinėje Ukrainos dalyje. Ansamblis buvo įkurtas 1953 m. Čerkasų pedagoginio instituto studentų klubo dėka.
      Šiuo metu „Cherkashchanka“ yra Čerkasų Bogdano Chmelnickio valstybinio universiteto perlas ir pasididžiavimas. Ansamblis vienija 50 šokėjų, kurie yra universiteto, kitų institucijų studentai, universiteto absolventai. Sudėtingų liaudies šokių paslapčių kolektyvo šokėjus mėgėjus moko patyrę profesionalai. 
      Ansamblio repertuare atsispindi choreografijos, folkloro, meninių tradicijų ir patirties darna; be to, šis ukrainiečių kolektyvas plėtoja ir savo išskirtinį atlikimo stilių. Choreografinės kompozicijos „Ukrainietiškas lyrinis šokis“, „Hopak“, „Ukrainos gėlės“ jau tapo ansamblio vizitine kortele. 
      Ansamblio vadovai daug dėmesio skiria pasirodymų repertuarui, kurį sudaro 50 choreografinių kompozicijų ir ukrainietiškų liaudies šokių („Devynetas“, „Kozachok“, „Panelytės“, „Vartai“, „Trio“, „Bereznyanka“, „Balandėlė“ ir kiti).
      Šokėjų pasirodymų repertuaras labai praturtėjo prieš penkerius metus: buvo sukurta naujų šokių ir kompozicijų. Be to, kūrybinio bendradarbiavimo su Valstybiniu kultūros ir meno universitetu  dėka buvo sukurta naujų projektų („Ant Dniepro šlaitų“, „Šventoji šeima“, „Mes esame Tavo vaikai, Ukraina“).  
      Ansamblis rengia koncertinius turus Ukrainoje ir kitose šalyse (Rusijoje, Moldovoje, Lenkijoje, Čekijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Sirijoje, buvusioje Jugoslavijoje, Slovėnijoje ir kitur).
      „Cherkashchanka“ dalyvavo VII Viduržemio jūros regiono folkloro šokių festivalyje Larnakoje, Kipre. Ansamblis pelnė festivalio organizatorių apdovanojimą bei Ukrainos ambasados Kipro Respublikoje padėką.    
      Kolektyvas nuolat ieško naujų talentų ir meninės raiškos būdų. Repertuaras dažnai kinta. Planuojami vis nauji koncertai ir pasirodymų turai. 

JAV 

Ansamblis „RIPTIDE DANCE BAND“ 

Alden Robinson (smuikas), 
Glen Loper (mandolina),
Mark „Pokey“ Hellenberg (mušamieji), 
Owen Marshall (gitara), 
Nils Fredland (šokio vedlys).
  JAV
      „Kontra“ šokis yra amerikiečių liaudies šokis, kurį šoka suformuotos ilgos porų eilės. Šis šokis išaugo iš anglų „kantri“ šokio, XVII a. škotų ir prancūzų šokių stilių, stiprios afrikietiškos įtakos Apalačų regione (JAV). „Kontra“ šokis kartais apibūdinamas kaip Naujosios Anglijos liaudies šokis arba Apalačų liaudies šokis. „Kontra“ šokių galima pamatyti visame pasaulyje, tačiau populiariausi jie yra Šiaurės Amerikoje: visose 50 -yje JAV valstijų ir kai kuriuose Kanados regionuose.  
      Šokio metu poros juda pirmyn ir atgal tarp eilių, šokdami vis su kita pora eilėje. Šokiui diriguoja vedlys, vadinamas „šaukliu“, kuris, kaskart prieš muzikantams pradedant groti šokį, šokėjus moko žingsnelių eiliškumo, arba „figūrų“. „Kontra“ šokis laikomas socialinio bendravimo šokiu, kurį galima šokti ir be partnerio, yra įprasta šokti su skirtingais partneriais viso renginio metu.  
      Dauguma „kontra“ šokių grupių groja Naujosios Anglijos ir Apalačų regiono (JAV) bei Airijos, Škotijos, Kvebeko ir Rytų Kanados pakrančių regionų liaudies melodijas.  Daugumą „kontra“ šokių melodijų sudaro 64 taktų formatas, su dviejomis dukart pakartotomis 16 taktų dalimis. Smuikas yra pagrindinis instrumentas. Taip pat dažnai grojama gitara, bandža, bosu, pianinu ir mandolina. Šokio metu muzikavimas gali būti grįstas viena melodija arba kelių melodijų popuri, ir šokio metu yra įprasta kaitalioti melodijas.

Lietuvos atlikėjai

 

Lietuva

Radviliškio  kultūros centro folkloro ansamblis „AIDIJA“ 

Vadovas Donatas Stakvilevičius

     Aldija
      Ansamblis gyvuoja nuo 1986 m.  Kolektyvo repertuare – Radviliškio krašto bei Šiaurės Aukštaitijos regiono dainos, šokiai ir žaidimai, tačiau kolektyvo nariai  – linksmi ir draugški žmonės, kurie mielai dainuoja ir žemaitiškas, ir dzūkiškas dainas . Aidijiečiai ne tik koncertuoja, dalyvauja folkloro festivaliuose ir  įvairiose šventėse, bet ir patys organizuoja šventes. Sekminių šventės folkloro festivalis ,,Ganiau palšus jautelius‘‘ jau ne vienerius metus sukviečia ne tik šalies folkloro kolektyvus, bet visada sulaukia svečių iš Latvijos.
 
      Per daugiau nei 25 kolektyvo gyvavimo metus parengta nemažai programų, atspindinčių kalendorines šventes, dalyvauta daugelyje dainų švenčių, tarptautiniuose festivaliuose ,,Baltica“, „Europeada“, „Saulės žiedas“, „Atataria lamzdžiai“.Kolektyvas rengia edukacines programas vaikams ir jaunimui: vasaros stovykloje vaikams „Oi, jūs vaikai, taip darykit, kaip diedukai darė“, šventines vakarones. 

Lietuva

Palangos kultūros ir jaunimo centro folkloro ansamblio „MĖGUVA“ tradicinė kapela

Vadovė Diana Šeduikienė

  Meguva  Palanga
      Palangos kultūros ir jaunimo centro folkloro ansamblio „Mėguva“ kapela jau nuo 1988 m.  garsina savo krašto instrumentinį folklorą. Nuo 1997 m. jai vadovauja Diana Šeduikienė. Metams bėgant,  muzikantai keitėsi, kapelijos sąstatas buvo pats įvairiausias, bet tikslas visada išliko tas pats - groti savo krašto tradicinę muziką, tai darant su didžiausiu malonumu. Daug patirties grojant pasisemta iš tradicinių liaudies muzikantų – tai ir repertuaras, ir grojimo maniera. Kolektyvas per 29 savo gyvavimo metus sėkmingai koncertavo Lietuvoje ir užsienyje. Yra pabuvoję Latvijoje, Suomijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Ukrainoje, Vengrijoje, Norvegijoje, Rusijoje, Belgijoje.

Lietuva

Šiaulių kultūros centro apeiginio folkloro ansamblis „RĖDA“

Vadovė Justė Lipinskienė

  Reda-2 Siauliai
       Pavadinimas „Rėda“ reiškia, kad gyvename gamtos ritmu. Stengiamės ne pralėkti kiekvieną dieną, o atkreipti dėmesį – kas šiandien vyksta, kodėl būtent taip ir kodėl dabar.  Ansamblis įkurtas 2013 metų rudenį, draugėn suėjus saujai žmonių. Dabar RĖDA išaugo, auga ir mūsų sąmonė, tvirtėja pasaulėžiūra. Švenčiame lietuvių kalendorines šventes, mėgstame dalyvauti festivaliuose, keliauti su koncertinėmis programomis visoje Lietuvoje. RĖDA dainuoja, gieda, šoka, groja ir moka žemaitiškai pasirokuoti .

Lietuva

Biržų kultūros centro folkloro ansamblis „SIAUDELA“ 

Vadovė Jūratė Garnelienė

  Siaudela Birzai
      Folkloro ansamblio „Siaudela“ repertuare – Biržų krašto, Aukštaitijos regiono liaudies dainos, sutartinės, šokiai ir rateliai. Lamzdelis, ragai, armonika, mediniai ir akmeniniai skudučiai, basedlė, būgnas, penkiastygės ir devyniastygės kanklės, smuikas, pūslinė ir akmenys – tai muzikos instrumentai, su kuriais groja „Siaudela“. Didžiuojamės tuo, kad  Biržų kraštas išsiskiria unikaliu  paveldu – sutartinėmis. Giedame dvejines, trejines ir keturines sutartines. Kitą repertuaro dalį sudaro vienbalsės ir dvibalsės dainos, romansai, šokiai, instrumentinės muzikos kūriniai.  
      Tarptautiniame konkurse Tčevo mieste (Lenkija) 2001 m. ansamblis užėmė III vietą. 2002 m. „Siaudela“ buvo apdovanota už autentiškiausią programą. Ansamblis dalyvavo tarptautiniuose folkloro festivaliuose Preilių mieste (Latvija), Grodziske (Lenkija), Kijeve (Ukraina),  2016 m. atstovavo Lietuvai Ispanijoje-Portugalijoje „Europos folkloro karavane“.  Surengta daug koncertų renginiuose Lietuvoje: Nidoje „Tek saulužė ant maračių“, Klaipėdoje „Parbėg laivelis“, „Žuvys išgalvojo giesmes“, Vilniuje – Pasaulio lietuvių dainų šventėse, folkloro festivalyje „Skamba skamba kankliai“,  Kaune tarptautiniame festivalyje “Atataria lamzdžiai“ ir kt. 
      „Siaudela“ filmavosi TV laidose „Subatos vakarėly“, „Krašto garbė“, „Gero ūpo“, „Duokim garo“.  Nuolat koncertuoja rajone ir už jo ribų. Siaudela ne tik dalyvauja Biržų krašto muziejaus „Sėla“ edukacinėje programoje „Žaldoko alus“, bet yra šios edukacinės programos pradininkai, išleido CD diską „Gardus alutis padarytas“. 
      Folkloro ansamblį „Siaudela“ 1998 m sausio 12 d. subūrė ir jam iki šiol vadovauja Jūratė Garnelienė.

Lietuva

Rusų folkloro ansamblis „VERĖJA“

Vadovė Snežana Prokopovič

  Vereja
      Ansamblio pavadinimas turi dvi reikšmes: tai nedidelė valtelė, talpinanti norinčius giedoti senovines dainas, o taip pat tai laikančioji varčia – pagrindas, laikantis vartus. Ansamblis susikūrė 2012-ųjų metų pavasarį. Iniciatorės, tapusios tuo pačiu minėtuoju pagrindu, buvo trys jaunos mamos. Taip susiklostė, kad ansamblio dalyvės – tai mamos su vaikais; mamoms dainuojant, vaikai nuo pat mažų dienų gyvai pažįsta tradicinę kultūrą. 
      Vėrėja su dalyvių šeimomis švenčia šventes, gyvena pagal liaudies kalendorių. Dalyvės pačios bando atkurti tradicinius kostiumus: siuva marškinius, sarafanus, audžia juostas, veria papuošalus. Atliekamo repertuaro pagrindas – senovinės rusų liaudies dainos, taip pat Lietuvos sentikių dainos. Vėrėja į vieną ansamblį subūrė skirtingų tautybių moteris, ir visiems atsirado vietos nedidelėje, bet tvirtoje valtyje. 

Lietuva

Kauno rajono Ramučių kultūros centro Neveronių folkloro ansamblis „VIEŠIA“ 

Vadovė Jolanta Balnytė

  Viešia
      Folkloro ansamblis  „Viešia“ įkurtas   1998  metais. Ansamblį sudaro 27 nariai. Šiam kolektyvui vadovauja nuo 1999   metų vadovauja Jolanta Balnytė.
      Ansamblis populiarina senąsias lietuviškas tradicijas, dainas, šokius, instrumentinę muziką, sutartines, kulinarinį paveldą, tautinį kostiumą. Repertuarą sudaro medžiaga, surinkta naudojantis archyvais ir įrašais iš ekspedicijų po Neveronių apylinkes metu. Taip pat „Viešios“ repertuare skamba visų Lietuvos regionų dainos, tradiciniai šokiai ir instrumentinė muzika, giedamos sutartinės.
      Koncertuodami ansamblio nariai dėvi labai gražius tautinius drabužius, atspindinčius senuosius Lietuvos etnografinius regionus.
      Kiekvienais metais folkloro ansamblis „Viešia“ dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose folkloro festivaliuose, tokiuose kaip 2001m.„Jau saulelė leidos“ Šiauliuose, nuo 2000 m.  „Atataria lamzdžiai“ Kaune, nuo 2005m. „Saulės žiedas“ Šiauliuose , nuo 2000 m. „Skamba, skamba kankliai“ Vilniuje, nuo 2006 m.  „Ant vandens“ Jurbarke , „Baltica“ Vilniuje, nuo 2007 m. „Aisūs kankleliai“ Panevėžyje. Ansamblis koncertavo daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių, visame Kauno rajone, 2006 m., nuo 2012 m. „Tek saulužė ant maraičių“, nuo 2010 m. – „Sutartinių take“ Vilniuje.  Ansamblis nuo gyvavimo pradžios  dalyvauja visose respublikinėse dainų ir šokių  šventėse Vilniuje . Lietuvišką folklorą pristatė žiūrovams Lenkijoje, Italijoje .
      2014 m. Lietuvos nacionalinis kultūros centras folkloro ansambliui „Viešia“ vėl  suteikė I-ąją kategoriją.

 

Solistai

 

FABIANO DIAS            (BRAZILIJA)
JAMES VANLALHRIATA   (INDIJA)
ITZEL ALVAREZ   (MEKSIKA)
KORNELIA FIJAŁKA   (LENKIJA)
PATRYCJA HRYŃ   (LENKIJA)
SAMET KÖLEMEN   (TURKIJA)
IRINA OSIPOVA   (LIETUVA)
ANTANAS SENDRAUSKAS   (LIETUVA)
DIANA ŠEDUIKIENĖ   (LIETUVA)