Naktį iš penktadienio į šeštadienį praūžusioje „Saulės naktyje“ šiauliečiai turėjo galimybę pasidžiaugti ne tik koncertais, bet ir specialiai režisieriaus Valento Aškinio atvežtu animaciniu pilnametražiu filmu vaikams „Aukso žirgas“.

edvardas tamoinas 43 edvardas tamoinas 49
Edvardo Tamošiūno nuotr.

Filmas paremtas senosiomis baltų pasakomis ir to paties pavadinimo Janio Rainio pjese apie dieviškųjų dvasių išlaisvinimą iš vergijos. Ši istorija – tai saulėgrįžos pasaka. Ji paremta liaudies mitu apie Saulės pagrobimą, jaunikaitį Aušvydą, Stiklo kalną ir užkerėtą Princesę Saulę, apie žiaurųjį princą, Baltąjį tėvą ir Juodąją motiną. „Norėjosi, kad istorija būtų šviesi su gražia pabaiga, kad gėris nugalėtų blogį”, paklaustas apie filmo idėją teigia režisierius. Buvo norima parodyti, jog gėris išvaduojamas pasiaukojimo kaina ir tik žmogus, kuris viską praranda, gali pasiekti viršūnę. Kalbėdamas apie techninę filmo dalį, Valentas Aškinis pasakoja: „Lietuviška versija yra ilgesnė, pradžioje galite matyti pristatymą, priešistorę, kuri parodo visus veikėjus, taip pat, siekėme šiek tiek sušiuolaikinti filmą, nesugadinant jo istorinės pusės”. Paklaustas apie tai kaip sekėsi dirbti tarptautinėje komandoje su žmonėmis iš Liuksenburgo, Latvijos, Danijos ir Lietuvos režisierius teigia, jog lengva nebuvo: „Kuriant istoriją bendraautorė ir pagrindinė scenaristė Cecile Somers į filmą norėjo įdėti ypač daug modernizmų, kurie, mano nuomone, užterštų grynumą”. Režisierius išskiria ir muzikinę filmo dalį, kuri, jo nuomone, animaciniam filmui labai svarbi. „Pasakos nesensta, jos atlaiko šimtus metų išbandymų, yra modernizuojamos, pakeičiamos, bet mes visada grįžtame prie jų ištakų ir esmės. Galima buvo sukurti labai šiuolaikinį ir modernų kūrinį, bet žiūrėdamas pasaką, legendą noriu kalbėti gryna kalba, nes sumoderninimas pasensta gerokai greičiau negu senieji, natūralūs dalykai”,- apie tai kodėl pasirinko tokį pasakos modelį kalba režisierius Valentas Aškinis.

 

Aura Lomeikaitė