Žymiausių Melburno (Australija) lietuvių folkloro dainininkų dešimtukas per konkurso-festivalio „Saulės žiedas“ savaitės renginius savo energija ir entuziazmu spėjo užkariauti šiauliečių širdis. Perdainuodami ir savaip harmonizuodami lietuvių liaudies dainas australai suteikė joms linksmumo. Tai atspindi ir ansamblio pavadinimas „Pamesta klumpė“, kuris, kaip ir visas atlikėjų repertuaras, pasižymi žaismingumu. Visgi šiame pavadinime užšifruota daugiau – Australijos lietuviai, gyvendami kitame žemyne, yra tarsi pasimetę, atitrūkę nuo savo šaknų, tačiau labai vertinantys ir puoselėjantys lietuvišką kilmę.

laimonas simaitis 40

Laimono Simaičio nuotr.

 Augo klausydami pasakojimų apie Lietuvą

Ansamblio „Pamesta klumpė“ nariai yra imigrantų palikuonys, kurių seneliai ir tėvai karo metais atvyko į Australiją ir čia pasiliko. Gimę toli nuo Lietuvos esančiame žemyne, atlikėjai nuo pat mažų dienų girdėjo ir smalsiai klausėsi istorijų apie Lietuvą, mokėsi kalbos. Senelių ir tėvų dėka jaunuoliai užaugo žinodami lietuviškus papročius, kultūrą. Kai kuriems lietuvių netgi buvo pirmoji kalba, kuria jie pradėjo kalbėti.
Ansamblio nariai vienu balsu sutinka, kad vaikystėje visi girdėti pasakojimai apie Lietuvą  kūrė romantišką vaizdą, todėl ši šalis jiems atrodė tarsi svajonė. Dauguma jų į Lietuvą pirmą kartą atvyko 1994-aisiais, per pirmą pasaulio Lietuvių dainų šventę. Tada įspūdį darė žmonių nuostaba pamačius Australijos lietuvius, kurie  moka lietuvių kalbą, šokius ir dainas.
„Keliaudami į konkursą-festivalį „Saulės žiedas“ skridome virš Lietuvos ir visi puolėme prie langų žiūrėti kaip viskas atrodo iš viršaus“, – prisimena Lina Didžytė-Skimbirauskienė. „Lietuva mūsų kraujyje, čia mums it antri namai, sielos namai“, – papildo Audra Šimkutė.
Kartu nuo mažų dienų
Gabrielė Staugaitytė-Zdanienė, Audra Šimkutė, Lina Didžytė-Skimbirauskienė, Vytautas Antanaitis, Steponas Vytautas Levickis ir Jonas Lipšys pamena, kad jų tėvai labai stengėsi išlaikyti lietuvišką kultūrą ir perduoti ją vaikams, todėl nuo pat mažumės ragino dalyvauti įvairiose kūltūrinėse veiklose susijusiose su Lietuva. Taip ansamblio nariai augo kartu, savaitgalius skirdami lietuviškai veiklai.
Daug metų Melburne gyvavo grupė „Kaimas“, kurioje dainavo ir keli „Pamesta klumpė“ nariai, tačiau pamažu brendusi mintis, suburti naują, jauną kolektyvą, išsipildė. Taip atsirado ansamblis „Pamesta klumpė“ su meno vadovais – Steponu Levickiu ir Gabriele Staugaityte-Zdaniene priešakyje.

laimonas simaitis 4 laimonas simaitis 5
Laimono Simaičio nuotr.

Atlikėjai apytiksliai įvardija, kad Melburne aktyvių lietuvių likę vos trys šimtai, o nauji atvykeliai dažnai nenori burtis į bendruomenes, yra uždaresni.
Nuotaikingas dainų repertuaras
Ansamblio „Pamesta klumpė“ dainų repertuaras – lietuviškas, kolektyvas naujam gyvenimui prikelia senovines lietuvių liaudies dainas apie derlių, meilę, sugriautus rūtų darželius, įsimylėjusias rupūžes, apsvaigusius uodus, kalbančius arklius. „Lietuvių folkoloro dainos pakankamai liūdnos, rimtos, mes joms suteikiame nuotaikingumo, kad jos taptų įdomios ir angliakalbiams klausytojams“, – pasakoja Steponas Vytautas  Levickis.
„Kadangi mes Australijoje dainuojame ne tik lietuviams, bet ir vietiniams gyventojams, stengiamės perteikti lietuvišką kultūrą, nors žodžių jie ir nesupranta. Ant scenos vaidiname, judame, Steponas išaiškina dainos reikšmę, tada jie gali prisijungti prie to jausmo ir paragauti mūsų kultūros“, – pasakoja Vytautas Antanaitis.
„Ieškome dainų, kurios būtų smagios, sudomintų. Kai išverčiame tekstus į anglų kalbą, kai kurios reikšmės skamba juokingai, nes tai metaforos. Mes jas paaiškiname ir taip žiūrovai susidomi mūsų kultūra, pasirodymas įgauna kitą prasmę“, – papildo Gabrielė Zdanienė.

edvardas tamoinas 42 edvardas tamoinas 44
Edvardo Tamošiūno nuotr.


Tačiau ruošiant naujas dainas atlikėjai dažnai susiduria su sunkumais – Australijoje sunku rasti lietuviškų dainų, kurios galėtų papildyti ansamblio repertuarą. Kai kurios dainos yra periimtos iš tėvų surinktos medžiagos, kai kurios iš grupės „Kaimas“, kai ką dainininkai randa internete. Lietuviškos medžiagos trūkūmas apsunkina kūrybinį procesą, todėl padovanotos kompaktines plokšteles su lietuvių liaudies dainomis visada yra labai vertinamos.
Visi „Pamesta Klumpė“ nariai apsirengę lietuviškais tautiniais kostiumais. Kai kurie siųti Melburne, kiti yra senelių, tėvų palikimas, išsaugotas 50 metų.
Jono Lipšio žmona Jazmina Cininaitė-Lipšienė yra menininkė, kuri padėjo sukurti instrumentą, supinantį australų ir lietuvių kultūras. Šiauliečiai ir miesto svečiai turėjo galimybę ant scenos pamatyti mušamąjį instrumentą Gatunką, kuris panašus į australišką Lagerphone‘ą. Alaus butelių kamšteliai prie pagalio yra prikalti vinimis, tad judinant visą instrumentą kamštelių virpesys išgauna garsą. Atlikėjai džiaugdamiesi rodo, kad ant šio instrumento yra ir lietuviško alaus kamštelių.
Nepamiršta lietuviškų tradicijų
Nors ansamblio nariai gyvena toli nuo Lietuvos, jie nepamiršta tradicijų ir šventes mini lietuviškai. Kaip svarbiausią šventę įvardija Kūčias, kurių metu ant stalo visad būna 12 patiekalų, traukiami Kūčių burtai.
Per Velykas atlikėjai lietuviškais raštais margina kiaušinius ir aiškinasi kiekvieno simbolio reikšmę. Kadangi Australijoje mažai naujos lietuviškos literatūros, viešiedami Lietuvoje jie perka knygas apie kultūrą ir papročius. V. Antanaitis išsitraukia ką tik nusipirktas knygas ir džiaugiasi rodydamas, kaip detaliai jose aprašyti ir pavaizduoti Velykų raštų simboliai.
Visgi dainininkai pripažįsta, kad kai kurių lietuviškų švenčių minėjimas Australijoje yra sudėtingas. Kad ir kaip jie norėtų švęsti Jonines, birželio 23-oji Australijoje yra trumpiausia ir tamsiausia žiemos diena, o žiemą kviesti visus prie laužo nesinori.

edvardas tamoinas 45 giedrius stugas 1
Edvardo Tamošiūno ir Giedriaus Stugo nuotr.

Prie Lietuvos klimato pratusiam žmogui australiška žiema pasirodys labai švelni: dieną temperatūra siekia +13 laipsnių, o šalčiausią naktį gali nukristi iki nulio.
Ansamblio nariai juokiasi, kad grįždami iš Lietuvos jie visad būna priaugę svorio. „Lašiniai, grietinė, krapai, kibinai, koldūnai, žemaičių blynai, juoda duona, kumpiai, cepelinai, šaltibarščiai“, – skaniausius valgius ir produktus vardija atlikėjai.
Mato Lietuvos progresą
Nuolat atvykdami į Lietuvą atlikėjai pastebėjo, kad šalis labai pasikeitė nuo nepriklausomybės atkūrimo ir darosi vis europietiškesnė. „Kai buvau atvykęs 1992 metais į Lietuvą, ji buvo tik tik atgavusi nepriklausomybę ir tada prasidėjo žingsniai į priekį. Dabar kiekvieną kartą atvažiavęs matau, kad viskas eina geryn“, – pasakoja V. Antanaitis.
„Ir mums čia atvažiavus dabar daug lengviau, nei ankščiau – nemažai žmonių kalba angliškai, todėl lengva susikalbėti kai kai kurių žodžių nepamename lietuviškai“, – pastebi S. V. Levickis.
Atlikėjai lietuvišką charakterį apibūdina kaip uždarą. „Jeigu lietuviai yra nepažįstami, tai jie bus rimti ir nebendraus, tačiau jeigu susitinka su pažįstamais, giminėmis tampa šilti ir smagūs. Australai visur šypsosi, šneka, yra draugiški ir linksmi“, – pasakoja dainininkai, kuriems pasirodė, kad lietuvių ir australų humoras yra panašus, pasižymintis subtilumu.
Paklausti ar nežada apsigyventi Lietuvoje, atlikėjai pripažįsta, kad yra daug kartų apie tai kalbėję, o kai kurie jų draugai netgi taip ir padarė. Tačiau gimę Australijoje per daug metų jie ten susikūrė gyvenimus, turi šeimas, darbus, namus. Viską palikti ir kurtis naujoje aplinkoje atrodo sudėtinga.
 „Saulės žiedas“ pateikė netikėtumų
Viešėdami Šiauliuose, dalyvaudami „Saulės žiedo“ renginiuose atlikėjai stengėsi laisvu laiku aplankyti ir kitus miestus, nes atskristi tolimą atsumą iš Australijos pavyksta ne dažnai, todėl laiką norėjosi išnaudoti produktyviai ir surengti kuo daugiau koncertų.
Pasirodę Šiauliuose ansamblio nariai sulaukė dėmesio ir didelio žiūrovų palaikymo, o žiniasklaidoje nuskambėjusios jų pavardęs netgi padėjo surasti giminaičių.
Konkurse-festivalyje „Saulės žiedas“ tradicinio dainavimo grupių kategorijoje Australijos ansamblis laimėjo trečiąją vietą, o solo vokalistų kategorijoje Steponas Levickis pasirodė geriausiai ir užėmė pirmąją vieta.

Jolita Kirkilaitė