Liepos 10-osios vakarą šiauliečiai ir miesto svečiai turėjo galimybę folkloro muzikos pasiklausyti sakralinėje erdvėje – Šiaulių katedroje. Ten vyko koncertas „Dievui ir žmogui“, kuriame dalyvavo gausybė ansamblių bei solistų iš Lietuvos ir užsienio.

alvydas kucas 22   rasa sauciunaite koncertas siauliu katedroje 06
Alvydo Kučo ir Rasos Šaučiūnaitės nuotr.

 Koncerto programoje – folkloro ir akademinė muzika

Koncertas „Dievui ir žmogui“ – ypatingas kultūrinis įvykis, jungiantis tradicinę liaudies ir akademinę muziką. Koncerte dalyvavo gausybė muzikantų iš Lietuvos ir užsienio: Panevėžio miesto folkloro ansamblis „Raskila“ (vadovė Lina Vilienė), Šiaulių kultūros centro apeiginio folkloro ansamblis „Rėda“ (vadovė Justė Lipinskienė), Šiaulių universiteto folkloro ansamblis „Vaiguva“ (vadovė Diana Martinaitienė), kanklininkių ansamblis „Sunny girls“ (vadovė Kristina Kuprytė), liaudies instrumentų ansamblis „Aušrinė“ (vadovė Regina Vaišnorienė), Šiaulių birbynių kvintetas (vadovas Arvydas Jankus), ansamblis „Pamesta klumpė“ (vadovai Steponas Levickis ir Loreta Staugaitytė-Zdanienė, Australija), dainų ir šokių ansamblis „Nowa huta“ (vadovas Anatol Kocyłowski, Lenkija) ; talentingi instrumentalistai, profesionalūs akademinės muzikos atlikėjai: Egidijus Ališauskas (birbynė), Kristina Kuprytė (kanklės), Regina Marozienė (kanklės), Arvydas Jankus (birbynė), Razvan Sabadas (smuikas, Rumunija). Katedroje atliekamoje programoje dominavo jausminga, darni tradicinė arba harmonizuota liaudies bei akademinė muzika. Reikia pažinti tradicijas, kad būtum pilnavertis lietuvis. Lietuvos folkloras išsiskleidžia „Saulės žiede“ kitaip, nes, pasak D. Daknio, yra galimybė parodyti labai daug lietuvių kolektyvų. „Lietuvių folkloras yra platus, įvairialypis – nuo sutartinių iki pasilinksminimo dainų. Šiemet ir etnografinių regionų metai, todėl žiūrovai galėjo pamatyti didžiulę lietuvių liaudies kultūros įvairovę iš Mažosios Lietuvos, Suvalkijos, Dzūkijos, Aukštaitijos ir Žemaitijos“, - pasakoja Darius Daknys.
Koncertas bažnyčioje – ilgametė tradicija
„Saulės žiedo“ meno vadovas Darius Daknys pasakoja, jog mintis surengti konkurso-festivalio koncertą bažnyčioje užgimė kartu su pirmuoju „Saulės žiedu“. Organizatoriai norėjo folkloro muziką pateikti ne tik didžiojoje scenoje, bet ir religinėje aplinkoje, kuri įpareigoja susimąstyti, pajausti ypatingą muzikos galią. Sakralinėje aplinkoje norima atskleisti ir ryšį, kuris jungia akademinę ir folkloro muziką. O būtent rimtoji muzika reikalauja labai daug dėmesio, klausymo, mąstymo. „Prie folkloro, kaip ir prie akademinės muzikos reikia pratintis, pavyzdžiui, pirmą kartą pasiklausius sutartinių vyks atmetimo reakcija, mat tai nelabai suprantama, tačiau pasiklausius vieną, antrą kartą prie jų pradedi priprasti, tada pajunti tą malonumą“, - teigia Darius Daknys. Pirmąkart koncertas „Dievui ir žmogui“ vyko Šv. Jurgio bažnyčioje, nuo antrojo konkurso-festivalio „Saulės žiedas“ pradėtas rengti Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčioje. D. Daknys sako, jog koncerte „Dievui ir žmogui“ dalyvavo visi užsienio kolektyvai, kurie norėjo, mat kiekvienam buvo išsiųsti užklausimai – šiemet į juos atsakė Lenkijos, Rumunijos bei Australijos atstovai.
„Saulės žiedas“ – būdas pažinti kitas kultūras neišvykstant iš miesto. Nedaug kas gali iš mūsų nuvykti į Kosta Riką ar Australiją, o čia galima prieiti, pabendrauti ir pamatyti tai, kas vyksta ten, kur negali paprastai nuvykti“, - teigia konkurso-festivalio meno vadovas Darius Daknys. Jis pastebėjo, kad šiauliečiai „Saulės žiedo“ metu yra smalsūs, domisi viskuo, ko jie nepažįsta, nuolat klausinėja.
Lukas Aluzas