Tarptautinis folkloro konkursas-festivalis „Saulės žiedas“ per dešimt gyvavimo metų jau tapo neatsiejama Šiaulių miesto dalimi. Dar 2005 metais idėja rengti tokį projektą kilo Šiaulių folkloro ansamblio „Saulė“ kultūrinės veiklos vadybininkui Zenonui Ripinskiui, meno vadovui Dariui Dakniui ir dabartinei Šiaulių turizmo informacijos centro direktorei Rūtai Stankuvienei. Sumanymą palaikė ir visuomeninė organizacija „Baltų centras“ bei jo vadovė Regina Kvašytė.

Laimono Simaičio ir Alvydo Kučo nuotr.

 „Baltų centras“ pasiryžęs bendradarbiauti 

„Baltų centras“ pasiruošęs bendradarbiauti, sako R. Kvašytė: „Visada atsiliepiame į pasiūlymus bendradarbiauti, ieškome galimybių padėti, jeigu kas kreipiasi pagalbos ar patarimo. Drauge pavyksta įgyvendinti gražius renginius, kuriuos kartais pasiūlau pati, mano studentai, kolegos.“ Centras nuolat rengia seminarus, knygų pristatymus, kurie yra vieši – apie juos skelbiama informacija spaudoje, tad šiauliečiams, kurie domisi ryšiais su Latvija, informacijos netrūksta. „Aišku, būna renginių, skirtų tik centro nariams – ypač jei tai susiję su išvykomis. Stengiamės bent kartą per metus nuvažiuoti į Latviją ir ką nors naujo pamatyti. Kadangi dirbu universitete, prie išvykų prisijungti kviečiu ir savo studentus“.

O tarp reikšmingiausių renginių, kuriuos drauge su partneriais rengė „Baltų centras“, R. Kvašytė įvardija Latvijos savaitę Šiauliuose 2008 m., Baltų vienybės dienos minėjimą 2013 m. ir nuo 2005-ųjų metų rengiamą „Saulės žiedą“.

„Saulės žiedas“ Šiauliuose per dešimt metų šaknis įleido giliai. Šios pasaulio tautų folkloro šventės laukia daugelis šiauliečių. Nes tai proga pažinti naujas kultūras, pamatyti dar nematytų dalykų. O jeigu ir matytų, vis vien kaskart kitokių. Tai ne vien folkloras, tai ir daugybė kitų renginių mieste ir kitur Šiaulių krašte“ – sako „Baltų centro“ vadovė. Pasak jos, per „Saulės žiedo“ gyvavimą kai kas jau tapo tradicija: augalų kilimas kaip karūna karaliui Mindaugui, dailės parodos, kulinarinio paveldo ir amatų mugės. Atsiranda naujų akcentų – šokių mokymai ir bendri šokiai publikai, jau antrą festivalį vyksta koncertai „Saulės terasoje“. Stengiamasi derintis prie to meto aktualijų Lietuvoje, šiemet dėmesys skiriamas etnografiniams regionams.

„Saulės žiede“ – baltiški akcentai

Pasak R. Kvašytės, visada norisi, kad šioje šventėje būtų latviškų akcentų. Jų yra buvę įvairių. Žinoma, pirmiausia atkreipia dėmesį kolektyvai, kurie dalyvauja konkurse-festivalyje - tada šalies vardas skamba garsiausiai.  Per šešis festivalius Latvijai atstovavo iš viso 5 kolektyvai - po vieną iš Jelgavos, Daugpilio, Limbažių ir du iš Rezeknės. Kiekvienas savaip žavus ir sulaukęs žiūrovų simpatijų. Tarptautinės vertinimo komisijos darbe nuo pirmojo festivalio dalyvauja choreografas Ernestas Spičas. Be to, yra buvę nemažai kitų veiklų: savo veiklą pristatė „Saulės muziejus“ iš Rygos, buvo žaidžiami žaidimai ir demonstruojami senoviniai žaislai, rengiamos Šiaulių ir Jelgavos dailės mokyklų mokytojų ir auklėtinių darbų parodos.

Baltiškojo paveldo saugojimo svarba

R. Kvašytė teigia, kad baltiškumas jai pirmiausia asocijuojasi su mūsų šaknimis: „Norint augti ir klestėti reikia, kad jos būtų stiprios ir augintų augalą. Augalas yra dvi gyvosios baltų šakos – lietuviai ir latviai. Dabar augame kaip atskiros šakos, bet išaugome iš bendrų šaknų. Turime panašumų, kuriuos suvokti padeda senosios kultūros pažinimas, o skirtumai nuspalvina gyvenimą ir sustiprina mūsų tapatybę“.

Roberta Stonkutė