LATVIJA, Ryga

Ansamblis „Miers un bērziņš“                           

ieva benefelde orkestris 109

Ansamblis „Miers un bērziņš“ vienija profesionalius muzikantus iš Rygos, kurie susibūrė 2011 m., kad sudarytų specialią Raimonds Pauls ir Guntars Račs programą, skirtą Kuldigos miestui. Projektas buvo sėkmingas ir muzikos mylėtojams ir patiems muzikantas, todėl jie nusprendė tęsti pasirodymus Latvijoje ir užsienyje. Grupės pavadinimas atskleidžia ironišką jos susikūrimą – smagu groti bet kokia proga, nesvarbu, ar tai vestuvės, baptistų šventės, laidotuvės, rinkimai, atleidimo, pasveikinimo ar atsisveikinimo vakarėliai. Be to, jie visada juda, tikrąją to žodžio prasme, nes pasirodymai vyksta ant mobilios platformos su pianinu ir muzikantais. Visų širdis užlieja džiaugsmas ir šventinė nuotaika, kai ansamblis važinėja mieste.

LIETUVA, Šiaulių universiteto liaudiškos muzikos ansamblis SAULĖ

 

Ansamblio meno vadovas Darius Daknys

Choreografinės grupės vadovė Adelė Gužienė

Vokalo grupės vadovas Eugenijus Andrulis

Kultūrinės veiklos vadybininkas Zenonas Ripinskis

saule -1

Šiaulių universiteto liaudiškos muzikos ansamblis „Saulė“ gyvuoja nuo 1972 metų. Ansamblis yra įrašęs ir išleidęs 10 muzikinių albumų. Už puikius kūrybinius pasiekimus „Saulės“ ansambliui pirmajam šalyje paskirta geriausios 1999 metų Lietuvos liaudiškos muzikos kapelos nominacija ir įteikta „Aukso paukštė“.
Ansamblis rengia koncertus, dalyvauja festivaliuose ir konkursuose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Koncertuota daugelyje Europos šalių, kituose žemynuose. Vien per pastaruosius šešerius metus koncertuota tarptautiniuose renginiuose Vokietijoje, Italijoje, Kolumbijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Lenkijoje.
„Saulės“ repertuare – tradicinės muzikos ir dainų aranžuotės, originalūs Lietuvos kompozitorių kūriniai, sukurti remiantis lietuvių folkloro tradicijomis, sceniniai šokiai ir tradicinis lietuvių liaudies folkloras.  Ansamblyje groja, dainuoja ir šoka per 30 Šiaulių miesto studentų, dėstytojų ir Universiteto absolventų, nesiskiriančių su kolektyvu iki šiol.
Nuo 2005 m. „Saulės“ ansamblis kartu su partneriais organizuoja pripažinimo sulaukusį tarptautinį folkloro konkursą-festivalį „Saulės žiedas“.
„Saulės“ ansamblis yra tarptautinės liaudies meno organizacijos IOV (prie UNESCO) narys.
Ansamblio vadovų kūrybiškumas, studentų jaunatviška energija, meilė šokiui, muzikai ir dainai – tai raktas į žiūrovų širdis ir sėkmę.

LIETUVA, Šiaulių miesto  kultūros centro „Laiptų galerija“
folkloro ansamblis  SALDUVĖ

 

Vadovai Violeta Daknienė  ir Darius Daknys          

salduve-siauliai

Šiaulių miesto rytiniame pakraštyje yra istorinis piliakalnis, Salduvės  kalnu vadinamas, todėl neatsitiktinai šio miesto kultūros centro Laiptų galerija folkloro ansamblis pasirinko „Salduvės" vardą. Ansamblis gyvuoja nuo 1986 metų. Šiuo metu ansamblyje groja, šoka ir dainuoja  30 dalyvių.

Šiauliai  apskrities centras, kurio teritorijoje susieina dvi Lietuvos etninės sritys Aukštaitija ir Žemaitija, todėl „Salduvės" repertuare aukštaičių ir žemaičių dainos, šokiai, žaidimai, pasakojimai.

„Salduvės“ instrumentinės  grupės nariai  muzikuoja  įvairiais lietuvių liaudies instrumentais: smuikais, bandonija, basedla, armonika, dūdmaišiu, kanklėmis, ožragiu, lamzdeliais, skudučiais, daudytėmis, ragais, birbynėmis, pūsline, būgnu ir kt. „Salduvė" skleidžia tradicinį lietuvių liaudies muzikinį, choreografinį  ir pasakojamąjį  folklorą, semiasi patirties iš senųjų kaimo gyventojų. Yra parengusi ir vėlyvojo folkloro  romansų programą.
„Salduvė" daug koncertuoja, populiarina folklorą vakaronėse ne tik Šiaulių mieste, bet ir visoje Lietuvoje. Dalyvavo bendruose muzikiniuose projektuose su Veronika Povilioniene, Loreta Sungailiene, vokalinės perkusijos (Beatboxing)  meistru  Shodekeh (JAV), saksafonininku Gediminu Brūzga, Lietuvos kariuomenės orkestru, Šiaulių pučiamųjų orkestru, Šiaulių kameriniu orkestru, Šiaulių universiteto liaudiškos muzikos ansambliu „Saulė“, dalyvavo teatralizuotame literatūriniame vaidinime  „Jau saulelė...“ su Šiaulių dramos tetaro aktoriais, oratorijoje GYAS, bendradarbiauja su Balingeno liaudies meno namais  (Vokietija).
Sėkmingai koncertavo užsienyje: Latvijoje (1993, 2005, 2008, 2013), Čekijoje (1997), Vengrijoje (1998, 2007), Didžiojoje Britanijoje (1998, 2004), Estijoje (1999, 2003, 2010), Danijoje (2000, 2013), Portugalijoje (2002, 2009), Ispanijoje (2009),  Slovakijoje (2003),  Graikijoje (2006), Turkijoje (2008), Vokietijoje (2010, 2011, 2012, 2014).
„Salduvė“ ne kartą dalyvavo Lietuvos radijo ir televizijos laidose, yra išleidusi 4 muzikinius albumus: „Salduvė”(1996 m.), „Patrepsėkim” (2000 m.), „Tarp aukštaičių ir žemaičių“ (2005 m.), „Išlieti meilę lyg šaltinį“ (2007 m.).
Už puikius kūrybinius pasiekimus „Salduvės“ ansambliui buvo paskirta geriausio 2008 m. Lietuvos miesto  folkloro ansamblio nominacija ir įteikta ,,Aukso paukštė.

LIETUVA, Kalvarijos savivaldybes folkloro ansamblis DIEMEDIS


Vadovė Žydruolė  Mankauskaitė-Zenevičienė             

diemedis 

Kalvarijos folkloro ansamblis „Diemedis“ susibūrė 1997 m. Ansamblio repertuarą sudaro: senosios sūduvių dainos, šokiai bei instrumentinė muzika. Muzikantai griežia tradiciniais liaudiškais instrumentais.
Kolektyvas koncertavo Italijoje, Prancūzijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje ir laimėjo pagrindinį bei rėmėjų simpatijų prizus.
Dalyvavo tarptautiniuose folkloro festivaliuose Lietuvoje: „Tai žiba žiburužiai“ Marijampolėje, „Baltica“ Vilniuje, „Tek saulužė ant maračių“ Nidoje, festivalyje Suvalkuose, „Ant vandens“ Jurbarke, „Etninių regionių brydė“ Visagine, Lietuvių dainų šventėse bei Sūduvos regiono įvairiose šventėse, ,,Atvažiuoja Žolynai“ Šiauliuose. Ne kartą pasirodė Lietuvos TV laidose.
„Diemedis“ išleido tris kompaktines plokšteles.
Už tradicinės muzikinės kultūros puoselėjimą ir menišką jos pristatymą ansambliui buvo įteikta 2005 m. Marijampolės apskrities kultūros nominacija ir Angelo statulėlė. 2013 m. įteikta Aukso paukštės nominacija.

LIETUVA, Kultūros centro Panevėžio bendruomenių rūmų
folkloro ansamblis PULKELIS

 

Vadovai  Lina Bartašienė  ir Albertas Bartašius                          

pulkelis -panevezys

Kolektyvas „gimė” 2000-ųjų vasarą, tuomet, bevakarojant artimų draugų būrelyje, buvo vieningai pritarta idėjai burtis į folkloro ansamblį. Prieš tai dalyvavę skirtingų kolektyvų veikloje, nusprendėme sukurti savą – bendraminčių pulkelį. Ilgai ieškojome vietos repeticijoms, vadovo – reikėjo žmogaus, kuris ne tik pats mokėtų, bet ir kitus galėtų pamokyti dainų ir šokių, muzikavimo. Mūsų pirmąja vadove tapo Lina Ramanauskaitė. Repeticija po repeticijos – ir gimė ansamblio pavadinimas – „Pulkelis“.
Ansamblis originalus tuo, kad dalyviai repetuoja ir šventes švenčia šeimomis, kartu su vaikais. Toks gyvenimo būdas atitinka  ansamblio tikslus: puoselėti lietuvių liaudies tradicijas ir papročius bei perduoti juos naujajai kartai.
„Pulkelis“ dalyvauja įvairiuose renginiuose Lietuvoje ir užsienyje,  2003, 2007, 2009, 2014 respublikinėse Dainų šventėse rodėme originalias savo programas. Nuo 2005 kolektyvui dvejus metus vadovavo Daiva Tijūnonienė, 2008 m. šį nelengvą vairininko darbą perėmė Lina ir Albertas Bartašiai.
Kolektyvo repertuarą sudaro Aukštaitijos regiono dainos, šokiai, žaidimai, rateliai, instrumentinė muzika. Kolektyvas turi sutartinių giedotojų grupę, skudutininkų grupę, groja daudytėmis, kanklėmis, dūdmaišiu, dambreliu, turi tradicinę kapelą (armonika, smuikas, basedlė, būgnas). Nuo 2009 metų ansambliui suteikta aukščiausia – pirma kategorija.

LIETUVA, Šilutės kultūros ir pramogų centro folkloro ansamblis VERDAINĖ       
 
Vadovė Regina Jokubaitytė           
 verdaine-silute

Ansamblis „Verdainė“ susikūrė 1988 m. Nuo pat susikūrimo ansamblyje dalyvauja net 4 kartos: seneliai, tėvai, vaikai, anūkai. Ansamblis dalyvauja respublikiniuose, tarptautiniuose festivaliuose, bet pagrindinis uždavinys – puoselėti savo regiono senas tradicijas, skleisti žmonėms informaciją apie išskirinį Lietuvos regioną – Mažąją Lietuvą.
„Verdainė“ 2008 m. pelnė respublikinį įvertinimą – „Aukso paukštę“, o Šilutės rajonas skyrė „Sidabrinę nendrę“. Savo pasirodymuose „Verdainės“ ansambliečiai žiūrovams dalina savo širdies šilumą.

LIETUVA, Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro Raudėnų filialo ir Raudėnų mokyklos folkloro ansamblis GERVIKI


Vadovė Jovita Lubienė                                                                               

gerviki 

Tai  vienas pirmųjų etnografinių ansamblių Šiaulių rajone. Kolektyvo įkūrimo data skirtingai nurodoma įvairiuose šaltiniuose – tiksliausia 1972 m. Visais laikais kolektyvas stengėsi dainuoti savo krašto dainas, šokti savo krašto ratelius ir šokius, pasakoti savo krašto pasakojimus gimtąja tarme. Kolektyvo vadovai keitė vieni kitus: Danutė ir Vladas Lankaičiai, Birutė Jarošienė, Birutė Lazdauskytė, Arūnas Pranskaitis. Jau 17 metų  ansambliui vadovauja meno vadovė, mokytoja Jovita Lubienė. Kartu su ja kolektyvą papildė kasmet besikeičiantis, bet gausus būrys vaikų ir jaunimo.
Folkloro ansamblis – nuolatinis rajono, apskrities, šalies renginių, Pasaulio lietuvių Dainų švenčių dalyvis. Su koncertinėmis programomis aplankyta daug Lietuvos miestų ir miestelių. Svarbiausios organizuojamos kalendorinės šventės: Jurginės, Sekminės, Devintinės, Paukščių sugrįžimo dienos, Vėlinės, Šviesos diena ir kt.
Ansamblis turi paruošęs savo krašto folkloro ir įvairių kalendorinių švenčių koncertines programas. Pakvietęs į organizuojamus renginius, popietes, vakarones, šventes, kolektyvas visuomet stengiasi, kad žiūrovai taptų dalyviais, veikėjais. Ansamblis ne tik koncertuoja, bet ir dalyvauja, organizuoja, veda kalendorinius, teminius, pramoginius renginius, folkšokių vakarus, vakarones, edukacinius teorinius ir praktinius seminarus, konkursus, projektus, atviras pamokas ir kt. netradicines veiklas.

LIETUVA, Telšių rajono Luokės seniūnijos
Luokės folkloro ansamblis  ŠATRIJA

 

Vadovė Vilija Benešienė                                                       

satrija -luoke 

1972 m. vasario 15 d., po Luokėje įvykusių Užgavėnių, susikūrė Luokės etnografinė grupė, vadovaujama Luokės vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojos Joanos Misiūnienės.
1975 m. plokštelių įrašų studija įrašinėjo ansambliečių atliekamas dainas ir instrumentinius kūrinius. Buvo išleistos kolektyvo plokštelės: didelė – „Patalkių vakaronė“ ir maža – „Luokės muzikantai“.
Per pirmuosius 10 veiklos metų ansambliečiai, kaip bitelės darbininkės, vyko į koncertus, konkursus, festivalius, susitikimus... Kol 1982 m. balandžio mėn. iškilmingai paminėjo turiningai pralėkusį ansamblio 10-metį.
Antrąjį dešimtmetį ansamblis vyko koncertuoti į Maskvą, Vokietiją, Latviją, Estiją, o Lietuvoje tų koncertų ir pasirodymų folkloro festivaliuose ar šventėse buvo daugybė. 1986 m. rudenį sužinota, kad ansambliui bus suteiktas liaudies kolektyvo vardas „Šatrija“. Bet šis vardas buvo garbingai suteiktas tik 1987 m. vasario 27 d.
Trečiame ansamblio gyvavimo dešimtmetyje 1996 m. vadovė J. Misiūnienė sukūrė ansamblio himną „Mas iš Loukės nu Telšiu“, kuris iki šių dienų jau skamba kaip Luokės himnas. 1997 m. ansambliečiai įrašė pirmąją kasetę „Šatrija“. 1998 metais įrašyta antroji ansamblio kasetė „Eisma į kalna“. 2002 m. įrašyta trečia kasetė „Oi, gydra gydra“.
Ketvirtame dešimtmetyje ansambliui suteikta mėgėjų meno kolektyvo II kategorija. 2006 m. ansamblis išmoko giedoti „Žemaitišką votyvą“ (autoriai: žemaičiai Juozas Elekšis ir Ipolitas Petrošius) ir ją per mišias atliko ne tik Žemaitijos bažnyčiose, bet ir sostinėje Vilniuje.
2008 m. ansamblis įrašė diską „Pruociavuoja tuos bitelės“.  
2011 m. kolektyvas  vyko į tarptautinį folkloro konkursą-festivalį „Saulės žiedas“ Šiauliuose ir tradicinio dainavimo grupėje tarp 6 kolektyvų iš įvairių pasaulio šalių laimėjo „auksinę“ pirmąją vietą ir piniginį prizą.
Ansamblis yra aktyvus lietuvių Dainų švenčių dalyvis.
Nuo 2001 m. iki šiol folkloro ansambliui „Šatrija“ vadovauja Vilija Benešienė.
2012 m. ansamblis paminėjo kūrybinės veiklos 40-metį.  O koncertų koncertėlių – net sunku suskaičiuoti.
2015 m. jauniausiam kolektyvo nariui vos per 40  m., vyriausiam – 76 m., kolektyvą lanko 25 dalyviai. Ansamblio stiprioji pusė – dainuojamos Luokės krašto autentiškos dainos, kurių didžią dalį surinko ir užrašė ansamblio įkūrėja a. a. J. Misiūnienė.
„Šatrija“ dažnai kviečiamas koncertuoti įvairiose šventėse, susitikimuose, festivaliuose, nes jo atliekamas folkloras yra unikalus žemaičių tautosakos palikimas, todėl labai vertinamas ir gerbiamas.

LIETUVA,Panevėžio miesto folkloro ansamblis RASKILA

 

Vadovė Lina Vilienė             

raskila -panevezys 

Panevėžio miesto folkloro ansamblis „Raskila“ įkurtas 1988 metais. Bėgant metams,  keitėsi kolektyvo sudėtis, bet tikslas jungtis šeimomis išliko nuo pat kolektyvo gyvavimo pradžios – taip išaugome į didelę ir gražią „Raskilos“ šeimą. Šiuo metu kolektyve dalyvauja trylika šeimų, net penkios iš jų su vaikais, kurie gimė ir augo girdėdami liaudies dainas, natūraliai perimdami mūsų prosenelių tradicijas ir taip įsijungdami į kolektyvo veiklą.
Didelę dalį kolektyvo sudaro  aukštaičiai, todėl repertuare skamba aukštaitiškos, daugiausia Panevėžio krašto dainos bei ratuojami šio krašto rateliai. 2001 metais ansambliečiai papildė repertuarą XIX a. pab. – XX a. pr. lietuviškais romansais. Tradicinė „Raskilos“ kapela, kurią sudaro smuikai, armonikos, basedlė ir būgnas, griežia daugiau nei šimtą šokių bei instrumentinės muzikos kūrinių. Savo vietą kolektyvo repertuare randa ir senieji aukštaičių intrumentai: skudučiai, ragai, daudytės, kanklės. Kolektyvo kapela tapo LRT televizijos laidos „Duokim garo“ 2012–2013 metų sezono nugalėtoja tradicinių kapelų kategorijoje.
„Raskilos“ kolektyvas dalyvauja Lietuvos dainų šventėse, tarptautiniuose folkloro festivaliuose, bei kalendorinėse Užgavėnių, Joninių, Jurginių šventėse. Aktyviai koncertuoja Panevėžio miesto šventėse, mokyklose, darželiuose, susitikimuose, bendruomenių susibūrimuose, kartu įtraukdamas ir visuomenę. „Raskila“ atstovauja Panevėžį bei pristato Aukštaičių tradicinę kultūrą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje: Čekijoje, Belgijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Olandijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje ir kt.
„Raskilos“ kolektyvui 2013 m. buvo paskirta geriausio Lietuvos miesto folkloro ansamblio nominacija ir įteikta „Aukso paukštė“.

LIETUVA, Šiaulių kultūros centro
apeiginio folkloro ansamblis RĖDA

 

Vadovė Justė Lipinskienė                                                 

reda 

2014 metų žiemą susibūręs žmonių pulkas pradėjo vieningai dainuoti tradicines lietuvių liaudies dainas ir pasivadino apeiginio folkloro ansambliu „Rėda“ – pradėjo drauge keliauti, riedėti per metų kelią – švęsti tradicines kalendorines šventes, dalyvauti ir organizuoti šeimos švenčių apeigas (mergvakarius, tradicines jungtuves, prausynas, krikštynas). Mūsų atliekamas folkloras apima visus Lietuvos regionus, aprangos kodas atitinka 13–14 amžius. Ansambliečių amžius neribotas – nuo gimimo iki išėjimo. Dainuoja jaunimas, jaunos šeimos, brandžios šeimos, visi, mylintys žmogų, gerbiantys gamtą, neapsieinantys be tradicinių dainų.

LIETUVA, Šiaulių aklųjų ir silpnaregių kultūros namų folkloro ansamblis SEDULA

 

Vadovė Virginija Gintilaitė                                                        

sedula-siauliai

1981 metais susikūrė liaudies dainų atlikėjų ansamblis, kuris 1989 metais kolektyvą  papildžius šokėjais ir muzikantais  peraugo į folkloro ansamblį ,,Sedula“.
Ansamblį lanko 20 folkloro mylėtojų. Kolektyvą sudaro dainininkai ir instrumentinė grupė: armonika, smuikas, būgnas.   Parengtos Velykų ir Advento, patriotinių dainų ir romansų  programos. Kolektyvas atlieka Žemaitijos regiono autentišką folklorą.
Nuo 1990 m. ansamblis visų Pasaulio lietuvių dainų švenčių dalyvis. Ansamblis kviečiamas ir dalyvauja folkloro festivaliuose Klaipėdoje, Nidoje, Vilniuje, Telšiuose, Kelmėje, Pakruojyje. Ansamblis buvo išvykęs į tarptautinį regėjimo neįgaliųjų festivalį „Tyfloart-2007“ Čekijoje.
2004 m. ansamblio  vadovė Virginija Gintilaitė surengė folkloro festivalį „Tylus, tylus vakarėlis“. 2005 m. išleista kompaktinė plokštelė „Tylus, tylus vakarielis“. 2006 m. ansamblio kūrybinės veiklos 25-erių metų jubiliejaus proga išleista kompaktinė plokštelė „Šalis ta Lietuva vadinas“. 2011 m. kolektyvas šventė 30 metų jubiliejų. 2014 m. kolektyvas ir kolektyvo duetas dalyvavo Radviliškio rajone, Baisogaloje įvykusioje devintojoje Šiaulių apskrities romansų atlikėjų šventėje-konkurse ,,Nebegrįšiu laukų takeliu“,  žiūrovų simpatijų nominaciją pelnė Šiaulių kultūros centro Aklųjų ir silpnaregių skyriaus folkloro  ansamblio ,,Sedula“ duetas Virginija ir Irena Gintilaitės. Tais pačiais metais liepos 4 d. kolektyvas dalyvavo Lietuvos dainų šventėje „Čia mano namai“ folkloro dienoje „Laimužės lemta“.

LIETUVA, Šiaulių universiteto folkloro ansamblis VAIGUVA

 

Vadovė Diana Martinaitienė                      

vaiguva 

„Vaiguvos“ repertuare – senos lietuvių liaudies dainos, sutartinės, šokiai. Ansamblio nariai groja autentiškais instrumentais, yra pasipuošę pačių pasiūtais atkurtais IX–XIII a. drabužiais ir žalvario papuošalais. 1981 m. įkurto ansamblio pavadinimas ,,Vaiguvà“ yra hidronimas – taip vadinamas sraunus ypatingas upelis-gatvė, maitinamas kelių šaltinių ir įtekantis tiesiai į didžiausią Lietuvos upę Nemuną. Tai simbolizuoja jaunus, veržlius, ypatingus žmones, kurie „maitinasi“ autentišku, per ilgus amžius iki tobulumo nugludintu folkloru ir taip keliauja svarbiausių Lietuvos vertybių link. Nuo 1993 metų „Vaiguvai“ vadovauja etnomuzikologė Diana Martinaitienė.
,,Vaiguvos“ ansambliečiai sako: „folkloras mums reikalingas kaip saviraiškos būdas, būtina kalendorinių ir šeimos švenčių dalis“.

LIETUVA, Šiaulių krašto tautodailininkų folkloro  ansamblis  MARGULIS


Vadovė Birutė Poškienė                  

margulis 

Šiaulių krašto tautodailininkų folkloro ansamblis „Margulis“ kūrybinę ir koncertinę  veiklą pradėjo 1990 metais ir tęsia ją iki  šių dienų. Kolektyvas populiarina  lietuvių liaudies dainas, šokius, ratelius, tautosaką, instrumentinę muziką. Išmokę  dainų patys, stengiasi jas perduoti jaunajai kartai – savo vaikams, anūkams, pažįstamiems ir kitiems dainą mylintiems žmonėms.  
Folkloro kolektyvo nariai – tautodailininkai, kuriantys įvairiose liaudies dailės srityse, tai: keramikai, tapytojai, medžio drožėjai, audėjos, mezgėjos, popieriaus karpymo, šiaudinių sodų, žaislų kūrėjai. Ansambliečiai, dainuoja, groja, moko  amatų, dalyvauja edukacinėje veikloje miesto lopšeliuose – darželiuose. Folkloro kolektyvas  daugiausia  dainuoja savo regionui (Šiaulių kraštui) būdingas dainas, paimtas iš Šiaulių apylinkių: Gruzdžių, Kurtuvėnų, Kuršėnų, Micaičių, Raudėnų ir kitų. Mėgiamos ir dažnai dainuojamos žemaitiškos dainos, grojami instrumentiniai kūriniai.
Tautodailininkų folkloro kolektyvas dalyvavo visose Dainų šventėse. Parengtos koncertinės programos „Šiaulių krašto dainos“, „Šiaulių krašto karo dainos“, „Žmogaus ir lino gyvenimas“ ir kt.
Dalyvauta „Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejaus paminėjimo koncerte Telšiuose”, Senųjų amatų šventėse Dirvonėnuose 2009–2013 m.
Dainavome ir grojome Šiaulių miesto, apskrities  renginiuose: tautodailės  parodų atidarymuose, miesto šventėse, festivaliuose: „Saulės žiedas“, „ŠNVOK dienos”, „Šiaulių dienos“,  “Rudens mozaika “ ir kt.
2009 metais tautodailininkų folkloro kolektyvas „Margulis“ dalyvavo Lietuvos vardo tūkstantmečio kultūros dienose Kaliningrado srityje, Černechovske. Dalyvauta folkloro festivaliuose Punske, Torūnėje, Augustave (Lenkijoje) bei Lietuvoje  „Žiemgalos“, Rasų (Joninių) apeigose ir šventėse: Kernavėje, Prienuose, Šiauliuose ir kt.
2015 metais  folkloro kolektyvas pažymi kūrybinės – koncertinės veiklos 25-metį, ta proga surengsime daugybę koncertų, amatų mokymų.
Kūrybinę – koncertinę programą  planuojame tęsti  ir savo išmoktas dainas, muziką, amatus  perduoti jaunajai kartai.

LIETUVA, Plungės rajono savivaldybės kultūros centro folkloro ansamblis GONDINGA

 

Ansamblio vadovė Dalia Stasikėlienė                                                      

gondinga 

Plungės rajono savivaldybės folkloro ansamblis Gondinga susibūrė 1988 m. Jau trečią dešimtmetį su neblėstančia atsakomybe, pagarba ir meile ansamblis populiarina Žemaitijos krašto folklorą, gilinasi į lokalinį etninį paveldą, puoselėja gimtojo krašto dvasines vertybes. Parengta daugybė koncertinių programų, įgyvendinti turiningi etnokultūriniai projektai, padaryti įrašai Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje, išleistos kolektyvo audiokasetės ir du ansamblio CD. Gondinga reprezentavo Plungę ir Lietuvą Vokietijoje, Prancūzijoje, Turkijoje, Latvijoje, Estijoje, Austrijoje, Švedijoje, Čekijoje, Tenerifės saloje Ispanijoje, Italijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Katalonijos sostinėje Barselonoje, Vengrijoje. 2001 m. Gondinga“ tapo LTV laidos Duokim garo antros vietos laimėtoju.
Plungės rajono savivaldybės kultūros centro folkloro ansamblis Gondinga yra tarptautinio folkloro festivalio Saulėlė raudona Plungėje iniciatorius ir organizatorius. Nuo 1996 m. kartu su Plungės kultūros centru savo miestui Plungei ir jo žmonėms Gondinga padovanojo dešimt spalvingų tarptautinio folkloro festivalio švenčių, kurios rengiamos kas du metai.   
Šiuo metu Gondingos ansamblyje groja, dainuoja ir šoka apie 30 įvairaus amžiaus dalyvių. Ansamblio repertuare – Žemaitijos krašto muzika, dainos, šokiai, pasakojamoji tautosaka. Kolektyve esama šeimyniškos dvasios, kitaip daina neskambėtų.

LIETUVA, Šiaulių kultūros centro folkloro ansamblis SIDABRINĖ GIJA

 

Vadovė Vita Taučienė       

sidabrine gija -2015

Ansamblis įkurtas 1983 m. ir jau atšventė  30 metų jubiliejų. Ansambliui 24 metus vadovauja Vita Taučienė.
Ansamblį sudaro 25 folklorą branginantys dalyviai, kurių amžius svyruoja nuo 50 iki 95 metų. „Dar jaunystėje pamilę dainą, šokį, perėmę etninį palikimą iš savo tėvų bei senolių ir visa tai išsaugoję širdyse kaip etninę vertybę, dabar atnešame tai su meile ir pagarba mūsų dienoms, jaunajai kartai“, – vienbalsiai teigia ansamblio nariai.
Per 30 metų ansamblio gyvavimo laikotarpį buvo pasirodyta įvairiuose renginiuose: koncertuose, festivaliuose, Lietuvos Dainų šventėje Vilniuje, tarptautiniuose folkloro festivaliuose „Atataria lamzdžiai“ Kaune ir „Saulės žiedas“ Šiauliuose.

LIETUVOS pensininkų sąjungos ,,Bočiai''
Šiaulių miesto bendrijos                                   
folkloro ansamblis ŠIAULIŲ BOČIAI

 

Meno vadovas Mykolas Žalneravičius 

bociai 

Įvairiuose renginiuose Šiaulių „Bočius“ atstovauja: Šiaulių „Bočių“ folkloro ansamblis, kapela  ir armonikieriai, taip pat ir rankdarbių parodos.
Bendrija organizuoja šventinius renginius, į kuriuos kviečia Šiaulių miesto nevyriausybines organizacijas ir bočių bendrijas  iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų. Bočiai taip pat koncertuoja įvairiuose Lietuvos miestuose ir rajonuose. Šiauliuose jie koncertuoja Nevyriausybinių Organizacijų renginiuose, patys organizuoja renginius. Motinos dienos, Tėvo dienos ir Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos proga koncertavo Vilniaus Siemens arenoje. Rokiškio, Radviliškio, N. Akmenės kultūros namuose ir kt.
Šiais metais bendrijos folkloro ansamblis koncertavo Agailių Kryžių mini kalnelyje, festivalyje „Ant Rubežiaus“. Bendrijos pirmininkas Benas Jokubauskas.

LIETUVA, Šiaulių aklųjų ir silpnaregių kultūros namų  
liaudiškos muzikos kapela ŠELMIAI

 

Vadovas Arūnas Šliauteris

 

Liaudiškų šokių grupė VAJAUNAS

 

Vadovas Romualdas Laugalis                                                    

selmiaivajaunas

Liaudiškos muzikos kapela „Šelmiai“ gyvuoja nuo 1961 metų, o nuo 2004m. kapelai vadovauja Arūnas Šliauteris. Kapela aktyviai koncertuoja įvairiose šventėse, renginiuose bei festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje. Yra išleidusi kompaktinę plokštelę „Trenk, polkutę“.
Liaudiškų šokių grupė „Vajaunas“ įkurta 2002 m., kolektyvo vadovas Romualdas Laugalis. Kolektyve šoka įvairių specialybių  bei skirtingo amžiaus entuziastai.
„Šelmiai“ su šokių kolektyvu „Vajaunas“ yra parengę bendrą programą ir dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose Olandijoje, Belgijoje, Portugalijoje, Tailande , Nepale ir kitur.

LIETUVA, Šiaulių etnokultūros draugijos ansamblis TURAVA

 

Vadovas Mykolas Žalneravičius     

turava 

Ansamblis „Turava“ susikūrė 2001 metais prie Šiaulių miesto kultūros centro. Ansamblis atlieka  autentiškas  ir aranžuotas lietuvių liaudies dainas, bei kolektyvo vadovo Mykolo Žalneravičiaus kūrybos dainas. Ansamblis nuolat koncertuoja įvairiuose miesto bei respublikiniuose renginiuose. Yra išleidęs 3 muzikinius albumus. Šiuo metu kolektyvas priklauso Šiaulių miesto etnokultūros draugijai.

LIETUVA, Šiauliai

Kapelija KAIMO MUZIKANTAI


Vadovas Algirdas Dilinskis                                                          

 kaimo muzikantai

Kapelija susikūrė 2010 metais. Groja tradicinę liaudies muziką. Armonika groja Algirdas, bandonija – Henrikas, cimbolais – Antanas, gitara – Romas.

LIETUVA, Sadūnai , Zarasų raj.                                

Kapelija SADŪNAI


Vadovas Ramūnas Lisinskas       

sadunai 

Kaimo kapela „Sadūnai“ susikūrė 1997 metais. Tada ji dar neturėjo pavadinimo, buvo įvairių pasiūlymų tokių kaip „Dobilėlis penkialapis“, „Sadūna“ ir t. t. Bet taip jau nutiko, kad vyrams pralaužus ledus toliau nuo rajono ribų žmonės visiškai nejučiom ir prisegė pavadinimą tokį, koks yra dabar. Kapelos pavadinimas gimė nuo to paties Sadūnų kaimo pavadinimo ir vyrai tuo džiaugiasi. Kolektyve muzikuoja penki vyrai (bet kartais pasirodo ir mergiočių). Jų repertuare atliekami aukštaičių krašto senųjų muzikantų, autoriniai, kitų tautų bei kitų regionų kūriniai. Sadūnai daug groja savame krašte bei koncertuoja po visą Lietuvą, Europą, 2014 metais aplankė Australiją. Išleisti trys albumai – „Griež armonika vakarą tylų”, „Ups dralala“, Duodam trunksmą.

LIETUVA, Radviliškis

Liaudiškos muzikos kapela  RADVIJA     


Vadovė Jūratė Stakvilevičienė    

radvija

Liaudiškos muzikos kapela „Radvija" susibūrė 2008 m. Kolektyvas puoselėja ir populiarina lietuvių liaudies dainas ir melodijas, tradicinį liaudies muzikavimą. Didžiają repertuaro dalį sudaro kolektyvo narių aranžuotos lietuvių liaudies melodijos. Kolektyvo devizas – ,,originalu viskas, kas paprasta‘‘.
„Radvija“ koncertuoja savo rajono bendruomenėms, miesto bei rajono šventėse, proginiuose renginiuose. Su koncertinėmis programomis pasirodyta Biržuose, Telšiuose, Akmenėje, Raseiniuose, ,,Ant rubežiaus“ Šiauliuose, Ceikiniuose (Ignalinos raj.), Miroslave (Alytaus raj.). Nuo 2009 m. kapela talkina vaikų ir jaunimo folklorinių šokių konkurso ,,Patrepsynė” dalyviams, rengia temines folklorinių šokių vakarones jaunimui. Taip pat kolektyvas rengia bendrus projektus su tautinių šokių kolektyvu ,,Šelmiai”, pagyvenusių žmonių šokių kolektyvu ,,Patrepsėlis”. Dalyvauta koncertinėse išvykose Latvijoje, Vengrijoje, Lenkijoje. Nuo 2009 m. metų kolektyvo iniciatyva rengiamas regioninis kapelų festivalis ,,Žemėj Lietuvos“.
Per metus surengiama apie 20 koncertų.  

LIETUVA, Vilniaus miesto tradicinė kapela DUJA


Vadovas Arūnas Lunys     

duja 

Kapela „Duja“ susibūrė 1992 m. vasarą. „Dujos“ repertuarą sudaro Aukštaitijos, Žemaitijos, Suvalkijos ir Dzūkijos regionų tradicinė instrumentinė muzika, dainos.
„Duja“ aktyviai dalyvauja folkloro šventėse, festivaliuose Lietuvoje. Taip pat koncertavo Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Belgijoje, Graikijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Suomijoje, Turkijoje, Vokietijoje, Maltoje, Italijoje.
2005 m. kolektyvas už tradicinės muzikos puoselėjimą apdovanotas „Aukso paukštės“ nominacija.
Kapeloje visą šį laiką groja Alfredas Mickus, Ramūnas Čičinskas, Vaidas Mikutavičius ir Arūnas Lunys (vadovas).

LIETUVA
Kapelija MINGĖ                                    

                                                                      
Vadovas Rolandas Bučmys         

minge -new 

Kapelija susikūrė 2000 metais. Per šiuos metus aplankyta daug šalių, koncertuota Anglijoje, Belgijoje, Italijoje, Latvijoje, Ispanijoje, Vokietijoje ir, žinoma, Lietuvoje.  Kapelija groja lietuvių liaudies melodijas ir dainas, tiek tikrą lietuvišką liaudies muziką, tiek ir savo kūrybos muzikikę. Kapelijos vadovas yra jūrininkas, todėl kai kurios dainos yra jūrinės tematikos, nes atspindi ir Klaipėdos krašto istoriją. Kapelija groja tradiciniais instrumentais: armonika, būgnu, smuiku, kontrabosu, lamzdeliu, mandolina ir kt. Repertuarą sudaro ir lietuvių liaudies šokiai, kuriuos patys ir groja ir moko jų kitus, ir žaidimai, dainos, romansai ir visi kiti kūrinukai, kurie patinka klausytojui.

LIETUVA, Šiauliai
Grupė KITAVA


Vadovai Rasa Stoškuvienė ir Kęstutis Stoškus               

kitava 

Grupė KITAVA susibūrė 2001 metais Šiaulių universitete. Kolektyvas buvo vienas iš pirmųjų ne tik Šiauliuose, bet ir respublikoje viešai pradėjęs skleisti modernizuoto folkloro idėją. Unikalus liaudies muzikos atlikimo stilius, kuomet derinama senoji, archajiška lietuvių muzika su šiuolaikiškais muzikos stiliais (drum&bass, rock, jazz, pop), grupės atliekamai muzikai suteikia netradicinį, šiandien priimtiną skambesį bei išskirtinumą.
Kiekvienais metais, reprezentuodama Šiaulių miestą, KITAVA dalyvauja įvairiuose Lietuvos televizijų laidose, muzikiniuose projektuose, konkursuose, respublikiniuose ir tarptautiniuose festivaliuose (Jordanijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Lenkijoje, Latvijoje ir kt.).

LIETUVA, Šiauliai

Ansamblis JONIS

                                                                          
Vadovas  Pranciškus Trijonis   

jonis 

Ansamblis „Jonis“ pirmuosius muzikinius žingsnius skaičiuoja nuo 1984 metų. Jų repertuare skamba pačių muzikantų sukurtos autorinės dainos ir instrumentiniai kūriniai, lietuvių liaudies aranžuotos dainos ir užsienio autorių kūriniai, atliekami bluegrass stiliumi su tik šiam ansambliui būdingu skambesiu. Per tuos metus išleista 22 audio ir 2 video albumai, dalyvauta įvairiuose folk ir kantri muzikos festivaliuose užsienyje ir Lietuvoje, pabuvota su soliniais koncertais JAV, Vokietijoje, Suomijoje, Airijoje, Anglijoje ir kaimyninėse šalyse. Grupės muzikantų iniciatyva 1994 metais Šiauliuose įkurtas muzikinis klubas-smuklė „Juonė pastuogė“, kuriame kelis vakarus per savaitę vyksta gyvos muzikos vakarai. Muzikantai groja tik gyvai, todėl dažnai kviečiami į įvairiausius renginius, kuriuose jie gali parodyti nuotaikingą solinį koncertą ar sugroti ilgesnę programą klubuose. Neseniai ansamblis atšventė savo 30 metų jubiliejų ir ta proga paruošė projektą kartu su Šiaulių pučiamųjų orkestru „Patrepsėkim klumpių country“. Daugiau apie grupės muzikinę veiklą ir naujienas galima sužinoti tinklapyje www.jonis.lt
Grupės muzikantai:
Pranciškus Trijonis (ansamblio vadovas)  akustinė gitara, lūpinė armonikėlė, kazu, vokalas;
Romaldas Trijonis  still gitara, mandolina, vokalas;
Edmundas Grubliauskis  armonika, akordeonas, lūpinė armonikėlė, vokalas;
Arvydas Žiauberis – kontrabosas, vokalas;
Aivaras Mundinas  mušamieji, perkusija;

LIETUVA

Kanklininkių ansamblis SUNNY GIRLS (SAULĖTOS MERGAITĖS)

 

Vadovė Kristina Kuprytė                                              

 sunny girls-1

„Saulėtos mergaitės“ susikūrė vos prieš porą metų ir jau tapo daugelio respublikinių ir dviejų tarptautinių konkursų laureatėmis. Ansamblyje groja Emilija Bučinskaitė, Greta Jakutytė, Erika Danilovaitė, Augustina Perminaitė, Donata Žukauskaitė.  Šios talentingos jaunos muzikantės atlieka įvairaus žanro muziką (nuo klasikos iki populiariosios). Saulėtos mergaitės sėkmingai dalyvavo daugelyje respublikinių ir tarptautinių festivalių, joms jau plojo Nyderlandų, Rusijos, Belgijos, Liuksemburgo publika.

LIETUVA, Šiauliai

ŠIAULIŲ  BIRBYNIŲ KVINTETAS               

                                                                       
Vadovas Arvydas Jankus      

siauliu birbyniu kvintetas 

Šiaulių birbynių kvintetas susibūrė 2015 metų pavasarį Arvydo Jankaus iniciatyva. Ansamblio nariai – profesionalūs  birbynininkai, kurie dirba pedagoginį darbą Šiaulių krašto muzikos ir meno  mokyklose, groja įvairiuose meno kolektyvuose. Pirmasis kvinteto pasirodymas įvyko 2015 metų gegužės 7 d. Tarptautiniame Prano Stepulio kamerinių liaudies instrumentinės muzikos ansamblių festivalyje. Ansamblio nariai: Arvydas Jankus, Alvaidas Bernotas,  Darius Daknys, Audrius Pocevičius, Eimantas Aušbikavičius.

LIETUVA, Šiauliai

Liaudies instrumentų ansamblis AUŠRINĖ                   


Vadovė Regina Vaišnorienė    

ausrine 

Liaudies instrumentų ansamblis „Aušrinė“ gyvuoja jau 15 metų. Tai profesionalus kolektyvas, kuriame muzikuojama ištobulintais lietuvių liaudies muzikos instrumentais, kanklėmis ir birbynėmis. Ansamblio pagrindą sudaro kanklių trio: Regina Vaišnorienė (vadovė, II-osios kanklės), Regina Marozienė (I kanklės), Lora Andriuškienė (bosinės kanklės), taip pat kolektyve muzikuoja birbynininkai Alvaidas Bernotas ir Arvydas Jankus. „Aušrinės“ repertuarą sudaro originali ir aranžuota lietuvių ir kitų tautų muzika, klasikinio bei pramoginio žanro kūriniai.
Liaudies instrumentų ansamblis „Aušrinė“ aktyviai koncertuoja, dalyvauja muzikiniuose projektuose Lietuvoje ir svetur: Tarptautinis Tytuvėnų klasikinės muzikos festivalis (2004, 2006, 2014), Tarptautinis Jono Švedo liaudies instrumentinės muzikos festivalis (2006, 2008, 2013), Muzikinis turas per Šiaurės Lietuvą (2003, 2005), Tarptautinis folkloro festivalis „Saulės žiedas“ (2007, 2013), Tarptautinis Prano Stepulio kamerinės liaudies instrumentinės muzikos ansamblių festivalis (2004, 2008, 2013, 2015), Tarptautinis tautinės muzikos festivalis „Tūto“ (2006) ir kiti.

LIETUVA, Vilnius

Veronika Povilionienė           

veronika povilioniene 

Veronika Povilionienė  žymiausia lietuvių liaudies dainų atlikėja, tapusi išskirtiniu nacionalinės kultūros simboliu. Iš Dzūkijos kilusi dainininkė paveldėjo tradiciją iš senųjų legendinių dainingojo krašto giesmininkų. Stiprus ir įtaigus Veronikos Povilionienės balsas itin išraiškingai atskleidžia dzūkiškų vienbalsių dainų melodiką, dermes bei intonacijas, protėvių pasaulio grožį ir būties autentiką. Greta gausių solinių pasirodymų ir įrašų dainininkė daug koncertuoja su folkloro ansambliu „Blezdinga“. Ši atlikėja taip pat garsi projektais su Lietuvos kariuomenės orkestru, džiazo ir akademinės muzikos kūrėjais: saksofonistu Petru Vyšniausku, kompozitoriais Vidmantu Bartuliu, Broniumi Kutavičiumi, Dainiumi Pulausku, kitais pripažintais menininkais, poetais, kino režisieriais. Dažnai liaudies dainas ji populiarina drąsiai ir novatoriškai, dainuodama su pop ir roko grupėmis. Dainininkė yra ir įvairių muzikinių festivalių laureatė, pelniusi daugybę šalies apdovanojimų, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė.

LIETUVA, Vilnius

Egidijus Ališauskas          

egidijus alisauksas 

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė birbynės ir simfoninio bei karinio orkestro dirigavimo studijas. Šiuo metu Egidijus Ališauskas yra Lietuvos kariuomenės orkestro vyr. dirigentas ir vadovas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas bei liaudies instrumentų orkestro vadovas.
Dar studijų metais Egidijus Ališauskas tapo tarptautinio konkurso laureatu Rusijoje, 1994 metais  Čerepovece  pelnė III vietą  ir du kartus laimėjo Respublikinio jaunųjų atlikėjų konkursą Lietuvoje (1987, 1990). Birbynininkas aktyviai koncertuoja ir solo, ir su simfoniniu orkestru, kuria bei vadovauja ansambliams (ypač išpopuliarėjo birbynių choras).
Reikšmingi birbynininko  biografijoje koncertai užsienyje – koncertuota Latvijoje, Estijoje, Ukrainoje, Lenkijoje, Rusijoje, Čekijoje, Švedijoje, Danijoje, Italijoje, Olandijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Malaizijoje, Kolumbijoje. Egidijus Ališauskas ne kartą koncertavo reprezentaciniuose Lietuvos muzikų renginiuose (koncerte-maratone „Didysis muzikų paradas“, „Atžalynas“, Dainų šventėse, „Klasikos diversijos“, Tytuvėnų bei Trakų „Fanfara band“ festivaliuose ir kt.) , dalyvavo naujų kūrinių premjerose, gastroliavo ne tik didžiuosiuose šalies  miestuose, bet ir mažuose miesteliuose, bendrojo ugdymo ir menų mokyklose.
Egidijus Ališauskas kaip dirigentas koncertuoja su įvairiais orkestrais ir ansambliais – Lietuvos kariuomenės orkestru (orkestro vadovas), LMTA Liaudies instrumentų orkestru (orkestro vadovas), Vilniaus Brass, Trakų festivalio orkestru, Liaudies instrumentų ansambliu „Sutartinė” (ansamblio vadovas), Rygos pučiamųjų orkestru. Su Lietuvos kariuomenės orkestru parengė ir dirigavo programą Perlų vėrinys“, įrašytą ir išleistą kompaktine plokštele. Dalyvavo įrašant  kompaktines plokšteles „Kada sūneliai sugrįš?“, „Namo“ su D. Pulausko LRT grupe ir dainininke V. Povilioniene. 2014 m. įrašė ir išleido autorinę kompaktinę plokštelę.

LIETUVA, Vilnius

Kristina Kuprytė   

kristina kupryte

Kristina Kuprytė respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatė, daugelio tarptautinių festivalių dalyvė. Jos soliniai  rečitaliai skamba ne tik Lietuvoje, bet  ir plačiai už jos ribų: Suomijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Liuksemburge, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Rusijoje, JAV. Įrašai skamba per Lietuvos, Nyderlandų, Gruzijos, JAV radiją ir televiziją.