GRAND PRIX – „Escola de musica i danses de Mallorca“, ISPANIJA

ŽIŪROVŲ SIMPA­TI­JŲ PRI­ZAS – Folkloro ansamblis „Elmyrba“ PUERTO RIKAS

UŽ TRA­DI­CI­JŲ PUO­SE­LĖ­JI­MĄ (Prizas – Tradicinis lietuvių liaudies instrumentas „Kanklės“, meistras Egidijus Vir­ba­šius) – Turkijos folkloro asociacija „Folklor Kurumu“, TURKIJA

KUL­TŪ­ROS MI­NIST­RO ŠA­RŪ­NO BI­RU­ČIO ĮSTEIGTAS PRIZAS ( V.Šliuželio grafikos darbas) – Liaudies dainų ir šokių ansamblis„Dolina“ ČEKIJA

KOMISIJOS PIRMININKĖS DOC. Z. KELMICKAITĖS PRIZAS ( Prizas – Tradicinis lietuvių liaudies instrumentas „Ragas “ (meistras Albertas Martinaitis) – Solistas VASILE BĂDELIȚĂ, RUMUNIJA

I KATEGORIJA: TRADICINIO FOLKLORO ŠOKĖJŲ GRUPĖS

1. FOLK GROUP „FOLKLOR KURUMU“, TURKIJA
2. FOLK GROUP „ESCOLA DE MUSICA I DANCES DE MALLORCA“, ISPANIJA
3. FOLK DANCE EMSEMBLE „BOTEVGRAD“, BULGARIJA

II KATEGORIJA: STILIZUOTO FOLKLORO ŠOKĖJŲ GRUPĖS

1. FOLK GROUP „ESCOLA DE MUSICA I DANCES DE MALLORCA“, ISPANIJA
2. FOLK DANCE GROUP „DOLINA“, ČEKIJA
3. FOLK ENSEMBLE DOM KULTURE PIROT, SERBIJA


III KATEGORIJA: INSTRUMENTINĖS MUZIKOS GRUPĖS

1. FOLK GROUP „ESCOLA DE MUSICA I DANCES DE MALLORCA“, ISPANIJA
2. FOLK GROUP „FOLKLOR KURUMU“, TURKIJA
3. FOLK GROUP „MALI GORZOWIACY“, LENKIJA


IV KATEGORIJA: TRADICINIO DAINAVIMO GRUPĖS

1. FOLK GROUP „VIEŠIA“ LITHUANIA / LIETUVA
2. FOLK DANCE GROUP „MALI GORZOWIACY“ POLAND / LENKIJA
3. FOLK GROUP „RAGS“ LITHUANIA / LIETUVA


V KATEGORIJA: SOLO VOKALISTAI

1. GALYA DOBREVA DACHEVA, BULGARIA
2. DAIVA BRADAUSKIENĖ, LIETUVA
3. ABRAHAM PÉREZ DORTA, PUERTO RIKAS

VI KATEGORIJA: SOLO INSTRUMENTALISTAI

1. TOMAS SALOM ROSSINYOL, ISPANIJA
2. ORLANDO SANTIAGO, PUERTO RIKAS
3. ERDEM İLKAY, TURKIJA

Konkurso nugalėtojai apdovanojami piniginiais prizais, diplomais, atminimo dovanomis; sidabro ir bronzos laimėtojai – piniginiais prizais bei diplomais.

Konkursą vertins tarptautinė vertinimo komisija.

Konkurso prizinis fondas 5500 E.

Didysis prizas (“Grand Prix”) – 1500 E.

Didžiuoju prizu bus apdovanojama grupė, kurios pasirodymai tiek konkursinėje, tiek festivalio programoje bus sėkmingiausi, ryškiausi, išsiskiriantys.

Prizą skiria konkurso – festivalio organizatoriai, atsižvelgdami į tarptautinės vertinimo komisijos rekomendacijas.

I kategorija: auksas 700 E, sidabras 500 E, bronza 300 E.

II kategorija: auksas 700 E, sidabras 500 E, bronza 300 E.

III kategorija: auksas 150 E, sidabras 100 E, bronza 60 E.

IV kategorija: auksas 150 E, sidabras 100 E, bronza 60 E.

V kategorija: auksas 80 E, sidabras 60 E, bronza 50 E.

VI kategorija: auksas 80 E, sidabras 60 E, bronza 50 E.

 

KONKURSO DALYVIAI

BULGARIJA,  Botevgradas
Tautinių šokių ansamblis „Botevgrad“

 Meno vadovas – Stoyan Stoyanov
Turų vadovas – Emil Dimitrov

Botevgradas (Botevgrad) – Bulgarijos miestas, įsikūręs šiaurinėje Balkanų dalyje. Jo pradžia siejama su bronzos amžiumi, kai ši vietovė – daugybės kultūrų ir tautų kryžkelė – turėjo įtakos regiono plėtrai. Gyvenvietė kadaise buvo apgyvendinta Trakijos genčių, kurios pragyveno iš galvijų auginimo, kasybos ir medienos ruošos.
1963 m. vietinės bendruomenės centro jauni žmonės nusprendė sukurti šokių grupę, kuri atliktų tipiškus šio regiono šokius-ratelius. Įkūrėjas – choreografas Vasil Terziiski. Palaipsniui ansamblio repertuaras pasipildė visos šalies šokių kompozicijų ir tipiškų papročių. Meilė bulgarų folklorui, aistra grožiui, bulgariškų liaudies šokių stilių ir kitų dinaminių niuansų įvairovė suvienijo ansamblio dalyvius, įkvėpė juos originaliai demonstruoti Bulgarijos šokių paveldą.
Ansamblio orkestras – kamerinio tipo, jį sudaro pagrindiniai bulgarų liaudies muzikos instrumentai. Visi muzikantai – puikūs instrumentinės liaudies muzikos atlikėjai. Grupės solistė atlieka visų etnografinių Bulgarijos regionų dainas.
Ansamblis „Botevgrad” yra daug koncertavęs pačioje Bulgarijoje, taip pat užsienyje – buvusioje Sovietų Sąjungoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Lenkijoje, Italijoje, Turkijoje ir kt.
Nuo 2007 m. ansamblio meno vadovas ir choreogras – Stoyan Stoyanov. Jo vadovaujamas ansamblis dalyvavo įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose Vengrijoje, Italijoje, Turkijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje. Be tarptautinių festivalių ansamblis ypač dažnai koncertuoja Bulgarijos festivaliuose.
Ansamblio „Botevgrad“ stilius ir kvapą gniaužiantys pasirodymai 2007 m. tarptautiniame folkloro festivalyje „Agropoly“ (Italijoje) pelnė pirmąją vietą už choreografiją.

 

ČEKIJA, Brno
Liaudies dainų ir šokių ansamblis „Dolina“

Grupės vadovas – Aleš Rada
Choreografė – Helena Hlavačková
Muzikos grupės vadovas – Tomas Vavřík

Liaudies dainų ir šokių ansamblis „Dolina“ įkurtas 1956 m. Moravijoje – viename iš Čekijos etninių regionų, kuriame liaudies tradicijos yra ypatingai vertinamos ir švenčiamos. Šis regionas dar žinomas dėl gamtos grožio, derlingos žemės, gyventojų svetingumo, liaudies dainų, šokių, papročių ir tradicijų.
Ansamblis palaiko visas savo vietovės tradicijas. Metus pradeda Karalių jojimu ir „Fašank“ karnavalu; pavasaris švenčiamas Raganų deginimu ir Velykų tradicija – mergaičių plakimu gluosnio vytelėmis. Rudenį miestą drebina tradicinė derliaus šventė „Michalské Hody s právem“, kurioje pasirodo daugiau nei 200 dalyvių, pasipuošusių tradiciniais liaudies kostiumais. Gruodį Šventasis Mikalojus su Angelu ir Velniu aplanko žmonių namus. Panašiai ir Šv. Stepono dieną – ansamblio nariai apsilanko Brno gyventojų namuose, dainuodami kalėdines giesmes. Nemažai šių tradicijų „Dolina“ pritaikė teatrui. Be abejo, liaudies šokiai yra labai svarbi folkloro dalis. Ansamblis garsėja ne tik savo – Dolňácko srities – poriniais šokiais, bet ir kaip puikūs šokio „Verbuňk“ atlikėjai. „Verbuňk“ – tai Pietryčių Moravijai būdingas naujokų šokis, kurį sudaro šokėjų soliniai pasirodymai ir improvizacijos. 2005 m. lapkričio 25 d. šis šokis buvo paskelbtas UNESCO nematerialaus žmonijos paveldo šedevru. Turtingą ansamblio repertuarą sudaro Moravijos, Slovakijos ir Slovakijos–Moravijos pasienio regionų šokiai ir dainos, taip pat Mijavos miestui ir rytų Slovakijai būdingi šokiai. Kiekvienas šokis atliekamas, dėvint autentiškus kostiumus, praturtintus įvairiomis butaforinėmis detalėmis.

 

LENKIJA, Gožuvas
Tautinių šokių ansamblis ,,Mali Gorzowiacy“

Meno vadovė, choreografė – Maria Szupiluk      
Vadovas, choreografas – Krzysztof Szupiluk  
Grupės vadovė, muzikantė –  Beata Byczkiewicz

Tautinių šokių ansamblis „Malis Gorzowiacy“ buvo įsteigta Gožuvo Jaunimo bendrijos centre 1981 m. Šios grupės nariai (apie 160 žmonių) – tai vaikai, jaunimas ir suaugusieji, nuo 5 iki 55 metų. Ansamblį sudaro keturios įvairaus amžiaus koncertinės grupės. „Malis Gorzowiacy“ ieško mažiau žinomų šokių, muzikos, kupletų po įvairius Lenkijos regionus. Konkrečių regionų ekspertai konsultuoja grupę rengiamo repertuaro klausimais.
Pristatydamas tam tikro regiono šokius ir dainas, ansamblis bando išreikšti stilių, autentiškumą ir senuosius liaudies meno principus. Visa tai pasiekiama, naudojant atitinkamą techniką, skiriant ypatingą dėmesį choreografijos dinamikai ir muzikinės grupės akompanimentui.
Pagrindiniai instrumentai: pirmasis smuikas, antrasis smuikas, klarnetas, trimitas, kontrabosas ir akordeonas (įtrauktas į lenkų folklorą po Antrojo pasaulinio karo). Tik scenos reikalavimai gali sumenkinti pasirodymo autentiškumą. Siekiant, kad pristatymas būtų patrauklus žiūrovams, sukomponuotos tinkamos proporcijos tarp šokio, dainavimo, muzikos, grupės pasirodymo ir dueto ar solo elementų. Scenoje atlikėjai dėvi šventinius tautinius drabužius – puošnius ir madingus, gerokai besiskiriančius nuo tautinių kasdienių darbo drabužių.  
Ansamblis „Malis Gorzowiacy“ – Tarptautinių folkloro festivalių organizacijos CIOFF narys. Jis buvo pripažintas už pasiekimus ir laimėjo keletą apdovanojimų folkloro festivaliuose, pastaraisiais metais – 2 vieta Cheonano tarptautiniame liaudies šokių konkurse (2011 m., Cheonanas, Pietų Korėja). Grupė yra dalyvavusi tarptautiniuose renginiuose Azorų salose, Slovakijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Prancūzijoje, Kinijoje, Italijoje, Latvijoje, Rumunijoje, Suomijoje, Kroatijoje, Turkijoje, Venesueloje, Danijoje, Kipre, Belgijoje, Ukrainoje, Egipte, Švedijoje, Serbijoje, Juodkalnijoje, Portugalijoje, Lietuvoje, Vengrijoje, JAV, Ispanijoje, Bulgarijoje, Austrijoje, Pietų Korėjoje.
 

PUERTO RIKAS, Aresibas
Folkloro ansamblis  „Elmyrba“

Vadovė – Jannira Mercado Montalvo

Folkloro ansamblis „Elmyrba“ pristato šou įvairovę, kurią sudaro Puerto Riko folkloro paveldas, t. y.  Taino indėnų, ispanų ir Afrikos kultūrų mišinys.
Repertuaras:
1. Tradiciniai šokiai (XVII, XVIII a.). Šioje dalyje pristatomi tradiciniai šokiai, kurių atsiradimui įtakos turėjo Ispanija ir Europa. Kalnų šokiai vadinami „Bailes de Garabato“. Taip pat pristatomi tokie šokiai kaip: seis, danza, mazurka, polka ir valsas. Seis šokiai turi daug variantų.
2. Afrikos paveldas: „Bomba“ (XVIII, XIX a.). „Bomba“ išsivystė iš tradicinių afrikietiškų šokių ir muzikos, t. y. cukranendrių plantacijos pakrantėje, kurioje dirbo vergai. Stilizuoti personažai –  Vejigantes, Caballeros (džentelmenai), Viejitos (seniai), La Loca (pamišusi moteris) – dalyvauja Santiago Apostol festivaliuose.
3. Plena (vėlyvi XIX, XX a.). Pramonės perversmas privertė žmones iš kaimų persikelti į miestus, kartu su savimi pasiimant ir šokių ritmus, bei instrumentus, kurie buvo suderinti su afrikietiškų tradicijų muzika – taip atsirado „Plena“.
4. Salsa (XX a.). Ši muzika yra populiarių Karibų salų ritmų kombinacija. Salsa gimė iš Niujorko puertorikiečių muzikavimo. Šiandien tai muzika, simbolizuojanti Lotynų Amerikos kultūros ritmą ir sielą.  
Ansamblis dalyvavo tarptautiniuose pasirodymuose Turkijoje (2008), Šiaurės Kipre (2009), Graikijoje (2010), Egipte (2010), Šiaurės Kipre (2011), Vokietijoje (2011), Belgijoje (2011), Olandijoje (2011). Turi keletą laimėjimų: 1 vieta kategorijoje „Geriausias muzikinis pasirodymas”, Turkija (2009), 2 vieta kategorijoje „Šokio spektaklis“, Puerto Rikas (2011).

 

RUMUNIJA, Sučava
Folkloro ansamblis „Flori de sanzaiene“

Vadovas – Ion Baitan
Meno vadovas  – prof. Marin Constantin Gheorghe

Ansamblis „Flori de Sanzaiene” buvo įkurtas 2002 m. Jo pavadinimas reiškia „geltonos spalvos magišką gėlę”.  Ansmablio vadovas Ion Baitan – ,,Ion Irimescu“ vardo  Sučavos miesto  menų mokyklos direktorius. Ansamblio repertuare – rumunų liaudies šokiai, dainos, žaidimai iš Rumunijos Bukovina regiono.
Ansamblio nariai dėvi tradicinius tautinius Sučavos etnografinio regiono kostiumus. Kolektyvą sudaro 4  šokėjų poros, 5 muzikantai, instrumentinė grupė „Taraf“, solistas. Per 11 metų ansamblis  koncertavo Ukrainoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Vokietijoje. 

 

SERBIJA, Pirotas
Piroto kultūros namų ansamblis

Vadovas – Miško Ćirić
Meno vadovas – Siniša Baćan Jovanović

Šis ansamblis tęsia Pirote dainų ansamblio „Momcilo“ (įkurto dar 1886 m.) tradicijas. Ansamblis stengiasi išsaugoti darbo kultūrines tradicijas, rodančias jų tautos autentiškumą.
Per ilgą ansamblio vystymosi laikotarpį trupė kelis kartus keitė pavadinimą, bet visada išliko beribė meilė žaidimams, dainoms, žodžiams, muzikai, dėmesys įvairaus amžiaus narių tarpusavio santykiams. Kolektyvinis darbas pažadino patriotizmą ir beribę meilę žmonėms.
Šiandien įžvelgiama trupės kokybinė ir kiekybinė pažanga, ansamblis nuo savo gyvavimo pradžios susikūrė turtingą repertuarą, talkino garsiausi choreografai – Dragomir Vukovic-Kljaca, Olga Skovran, Passenger.

 

ISPANIJA, Maljorkos Palma
„Escola de musica i danses de Mallorca“

Vadovas – Gabriel Frontera

„Escola de música Danses de Maljorka” (EMIDM) buvo įkurta 1975 m., ištyrus Maljorkos regiono muziką ir šokius. Šioje mažoje saloje gyvena apie 800 tūkst. žmonių, jos plotas neviršija 3,640 kvadratinių kilometrų.
EMIDM, dalyvauja folkloro festivaliuose visame pasaulyje (Poerto Rikas, Tunisas, Honkongas, Taivanas, Filipinai, Turkija, Sirija, Graikija, Bulgarija, Italija, Prancūzija, Lenkija, Vengrija).
EMIDM, pelnė daug apdovanojimų, iš kurių svarbiausi šie:
- Tempio di Oro and Costume (1984 m., Agrigento, Italija)
- Pirmoji premija (1985 m., „Worl Folkdance” festivalis, Miunchenas, Vokietija)
- Ugo Re Capriata (1989 m., Agrinento, Italija)
- Žiuri garbės premija (2003 m., Buyuckcekmece, Turkija)
- Specialusis miesto tarybos nario prizas (2004 m., İskele, Kipras)
- Antroji premija (2006 m., Bursa, Turkija)
- Pirmoji muzikos, šokio ir kostiumų premija (2007, Szwiec, Lenkija)
Šokiai. Pristatomi dviejų rūšių šokiai: „Jota” ir „Bolero”. Abu šokiai yra tradiciniai XIX a. šokiai, kurių pagrindinis bruožas tas, kad moterys veda šokį, o vyrai privalo sekti paskui jas.
Scenoje galima išvysti „mallorquín” šokio improvizacijas, interpretacijas, kaip šokio poros nuolat keičiasi.
Instrumentai. Grojama gitara, mažąja gitara, lyra, smuiku, fleita, „mallorquín“ fleita, būgnu, kontrabosu, „Xeremies“ dūda, kraštui būdingu „Castañuelas“.

 

TURKIJA, Stambulas
Turkijos folkloro asociacija „Folklor Kurumu“

Meno vadovas – Serdar Bombaci

Turkijos folkloro asociacija, įkurta 1964 m., renka kolekcijas, vykdo tyrimus ir apklausas apie Turkijos folklorą – visa tai tam, kad būtų suformuoti tautinių šokių kolektyvai, kurie tikslas būtų padėti turizmui pristatyti folklorą ir šalyje, ir užsienyje, taip pat mokyti liaudies šokių ir dainų jaunąją kartą bei leisti mokslinius darbus apie Turkijos folklorą. Asociacijos nariai (studentai, verslininkai, mokytojai, teisininkai, vadybininkai ir pan.) yra pagrindinė šalies visuomenės jėga, padedanti tęsti šią veiklą jau 48 metus.
Regioninių tautinių šokių kategorijos: Ağrı, Afyon, Anamur, Artvin, Bursa, Bitlis, Erzurum, Gaziantep, İzmir, Giresun, Mardin, Karadeniz (Trabzon-Akçaabat), Kars, Kırklareli,  Silifke, Üsküp, Van, Muğla, Hakkari.
„Folklor Kurumu“ turi Kolekcijos ir tyrimų departamento sudarytą asociacijos archyvą – jį sudaro 15000 puslapių tautosakos, etnografinės medžiagos, juostų ir įrašų apie autentišką Turkijos liaudies muziką. Kurumu folkloras ir ateityje pristatys Turkiją tarptautiniuose festivaliuose.
„Folklor Kurumu“ Spaudos ir leidybos skyrius kiekvieną mėnesį leidžia žurnalą „Folkloras“, kuriame publikuojama informacija apie Turkijos folklorą; žurnalas pasiekia ir užsienį. Užsienio reikalų departamentas kasmet organizuoja tarptautinį folkloro festivalį, taip pat išvykas į tarptautinis liaudies šokių ir dainų festivalius bei kitokią kultūrinę veiklą užsienyje. Viešųjų ryšių departamentas organizuoja socialinę-kultūrinė veiklą ir bendradarbiauja su skirtingomis kultūrinėmis grupėmis.
Turkijos folkloro asociacija dalyvavo daugelyje festivalių užsienyje: Ispanijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Danijoje, Italijoje, Austrijoje, Vengrijoje, Jungtinėje Karalystėje, Malaizijoje, Graikijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Maltoje, Sirijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje, Maroke.

 

Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro

suaugusiųjų folkloro ansamblis ,,Alksnā“
Vadovė Dainora Petrikienė

Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro folklorinis ansamblis „Alksna“ gyvuoja nuo 1986 m. rugsėjo 29 d. Jį įkūrė mažeikiškis Algirdas Vilkas, subūręs bendraamžių ir bendraminčių kolektyvą. Šiandien kolektyve yra 26 nariai. Nuo 2005 metų  „Alksnos“ vadovė – Dainora Petrikienė. Pagal meninį lygį, veiklą ir pasiektus rezultatus 2012 metais ,,Alksnos“ ansambliui suteikta I (aukščiausia) mėgėjų meno kolektyvo kategorija.
Kolektyvas daugiausia dėmesio skiria žemaičių, ypač autentiškam Mažeikių krašto folklorui, tradicinėms tęstinėms dainoms. Siekdami išsaugoti, perimti šį kultūros paveldą, ansambliečiai vyko į ekspedicijas Krakiuose, Žemalėje, Pikeliuose, Židikuose ir kitose Mažeikių krašto vietose. Ekspedicijų metu surinko, iššifravo, užrašė daug šio krašto liaudies kūrybos. Iš šio lobyno ir šiandien skamba alksniškių dainuojamos dainos. Perimtas dainas ansambliečiai įamžino 2005 metais išleistoje kompaktinėje plokštelėje „Onkstėi ryta keldama“. 2008 metais išleistas tautosakos rinkinys „Nedieliuos rytieli“, kuriame pateikiami vertingiausi Mažeikių krašto tautosakos pateikėjų kūriniai: dainos, rateliai ir pasakojimai. Prie rinkinio pridėtoje kompaktinėje plokštelėje skamba pačių pateikėjų autentiškai atliekami kūriniai.  
Autentišką Mažeikių krašto folklorą  „Alksna“ skleidžia ir dalyvaudama įvairiose šventėse, renginiuose. Kasmet švenčiamos įvairios kalendorinės šventės (Užgavėnės, Rasos, Lygiadieniai), dalyvaujama tradicinėse miesto, rajono šventėse ir renginiuose. Ansamblis dalyvauja ir įvairiuose respublikiniuose bei tarptautiniuose renginiuose. Tradicinį lietuvišką folklorą kolektyvas populiarino tarptautiniuose festivaliuose Latvijoje, Estijoje, Čekijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje.  Perduodami iš kartos į kartą autentišką folklorą, alksniškiai siekia išsaugoti tradicinės kultūros tęstinumą, perduoti tą kultūros dalį, kuri atspindi glaudų ryšį su gimtąja žeme, nes šis ryšys nuo senų senovės diktuoja harmonijos, dorovingo gyvenimo siekį.
Tarptautiniame konkurse-festivalyje  ,,Saulės žiedas“  Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro folkloro ansamblį „Alksna“  atstovaus vyrų dainavimo grupė.


Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro
vaikų folkloro ansamblis „Alksniokā“

Vadovė Dainora Petrikienė

Mažeikių savivaldybės kultūros centro vaikų folkloro ansamblis ,,Alksniokā“ susibūrė 2008 metais. Ansamblyje dalyvauja 26 vaikai, kurių amžius – nuo 8 iki 19 metų. Jiems vadovauja ilgametė suaugusiųjų folkloro ansamblio ,,Alksna“ dalyvė ir vadovė  Dainora Petrikienė. Pagal meninį lygį, veiklą ir pasiektus rezultatus 2009 metais vaikų folkloriniam ansambliui ,,Alksniokā“ suteikta I (aukščiausia) mėgėjų meno kolektyvo kategorija.
Kolektyvo repertuarą sudaro Lietuvos regionų tradicinės dainos, pasakojimai, žaidimai ir šokiai. Daugiausia dėmesio skiriama žemaičių, ypač autentiškam Mažeikių krašto, folklorui. „Alksniokā“ dalyvauja tradicinėse miesto, rajono šventėse, respublikiniuose bei tarptautiniuose festivaliuose („Gėid vuolungelė“ Sedoje, „Bobų vasara“ Mažeikuose, „Aš pasėjau vėina popa“ Telšiuose, „Skamba skamba kankliai“, „Griežynė“, „Baltica“ Vilniuje ir kt.), daug koncertuoja Žemaitijos regione, veda vakarones Mažeikių miesto bei rajono mokyklose. Ansamblis atstovavo Žemaitijos regionui Lietuvos tūkstantmečio dainų šventės „Amžių sutartinė“ Folkloro dienos renginiuose.
2009 m., 2011 m. 2013 m „Alksniokā“ tapo respublikinio vaikų ir moksleivių –liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatulis“ laureatais. 2010 m. ansamblio šokėjai dalyvavo respublikinėse moksleivių folklorinių šokių varžytuvėse „Patrepsynė“ ir pažengusiųjų grupėje pelnė geriausių šokėjų titulą. 2010 m. V tarptautiniame vaikų folkloro festivalyje-konkurse „Kotylasia torba“ Ukrainoje kolektyvas pripažintas geriausiu folkloro kolektyvu ir apdovanotas diplomu.
2011 m. gegužę išleista bei pristatyta pirmoji kompaktinė plokštelė „Alksniokā“.
Kolektyvas rengia įvairias kalendorines šventes – Užgavėnes, Rasas, Jurgines, lygiadienius. Ansambliečiai ne tik aktyviai dalyvauja žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių amatų vasaros kursuose Kelmėje bei Birštone, bet ir patys organizuoja tradicinių folklorinių šokių mokymus Mažeikių miesto jaunimui.
Už kryptingą vaikų ugdymą, pasitelkiant lietuvių liaudies kūrybą, jos perėmimą ir populiarinimą, ,,Alksniokams“ suteikta geriausio 2011 m vaikų folkloro ansamblio nominacija ir įteikta  Aukso paukštė.
Tarptautiniame konkurse-festivalyje  ,,Saulės žiedas“  Mažeikių savivaldybės kultūros centro vaikų folkloro ansamblį ,,Alksniokā“ atstovaus tradicinė  kapela – smuikas, armonika, bandonija ir basetlė.

 

Pasvalio kultūros centro folkloro ansamblio  „RAGS“  sutartinių  giedotojų  grupė

Vadovė  Daiva Adamkavičienė

Pasvalio kultūros centro folkloro ansamblio „Rags“ dainininkės sutartines pradėjo giedoti nuo kolektyvo įsikūrimo pradžios. Pasak ansambliečių, Sutartinių giedojimas yra tarsi pakilimas virš realybės, susiliejimas su visata. Kolektyvas sutartines skleidžia ir populiarina įvairiuose rajono ir respublikiniuose renginiuose, folkloro festivaliuose.

 

Kauno rajono Neveronių kultūros centro sutartinių giedotojų grupė „JORĖ“

Vadovė Jolanta Balnytė

Grupė susibūrė 2008 metais Neveronių kultūros centre. Domėjimasis senaisiais tradicinio dainavimo būdais ir sutartinių grožis folkloro ansamblio „Viešia“ nares pastūmėjo susiburti į sutartinių giedotojų grupę, kurią pavadino „Jore“. Sutartinių giedotojų grupė „Jorė“ dalyvauja tarptautiniuose folkloro festivaliuose, tokiuose kaip „Atataria lamzdžiai“, „Skamba, skamba kankliai“, „Ant vandens“, „Baltica“, „Aisūs kankleliai“, „Saulės žiedas“.


Kauno rajono Neveronių kultūros centro folkloro ansamblis „VIEŠIA“

Vadovė Jolanta Balnytė

Ansamblis susibūrė 1998 metais Neveronių kultūros centre. Pirmasis pasirodymas įvyko vasario 16 Neveronių vidurinėje mokykloje. Ši data – žymi ansamblio gimtadienį.
Nuo 1999 metų ansambliui vadovauja vadovė Jolanta Balnytė. Savo pavadinimui ansambliečiai pasirinko upės pavadinimą, kuri teka per Neveronis.
Folkloro ansamblį „Viešia“ sudaro 28 nariai. Ansamblis populiarina senąsias lietuviškas tradicijas, dainas, šokius.
 Repertuarą sudaro medžiaga, surinkta naudojantis archyvais ir įrašais iš ekspedicijų po Neveronių apylinkes metu. Taip pat „Viešios“ repertuare skamba visų Lietuvos regionų dainos, tradiciniai šokiai bei instrumentinė muzika.
Ansamblis yra paruošęs šias koncertines programas: „Marčpietis“, „Karinės – istorinės dainos“, „Našlaičių dainos“, „Vestuvinės dainos ir šokiai“, „Subatvakaris“, „Neveronių apylinkių užrašytos dainos“, „Mūsų tėvelių dainos“, „Oi atvažiuoja šventa Kalėda“.
Koncertuodami ansambliečiai vilki drabužius, atspindinčius senuosius Lietuvos etnografinius regionus.
Kiekvienais metais folkloro ansamblis „Viešia“ dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose folkloro festivaliuose, tokiuose kaip „Atataria lamzdžiai“, „Saulės žiedas“, “Skamba, skamba kankliai“, „Ant vandens“, „Baltica“, „Aisūs kankleliai“, „Parbėg laivelis“, „Tek saulužė ant maračių“. Ansamblis koncertuoja daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių, visame Kauno rajone, lietuvišką folklorą pristatė žiūrovams Lenkijoje, Lomžos miestelyje. 2009 m. Lietuvos liaudies kultūros centras folkloro ansambliui „Viešia“ suteikė I –ąją kategoriją.

 

SOLISTAI

Alžbeta Hartlova (Čekija)

Alicja Zell (Lenkija)

Andrzej Jozwiak (Lenkija)

Abraham Pérez Dorta (Puerto Rikas)

Orlando Santiago (Puerto Rikas)

Roxana Sava (Rumunija)

Dan Dura (Rumunija)           

Vasile Badelita (Rumunija)

Vanja Bandic (Serbija)

Tomas Salom Rossinyol (Ispanija)  

Gabriel Mas Salom (Ispanija)

Meliha Kilic (Turkija)

Erdem Ilkay (Turkija)                                                                           

Laura Varžinskienė (Lietuva)

Daiva Bradauskienė (Lietuva)

Rokas Gražys (Lietuva)

 

FESTIVALIO DALYVIAI

MOLDOVA,  Pirlita
Muzikos ir šokių ansamblis  „Dragaica”

Vadovė  Maria Bolotovici
Muzikos grupės vadovas  Arap Nicolae

Ansamblis įkurtas 1991 metais Ungheni rajono Pirlitos kultūros namuose. Ansamblio tikslas – vystyti ir skleisti liaudies muziką ir choreografiją. Muzikos ir šokių ansamblyje  „Dragaica” dalyvauja  40 muzikantų ir šokėjų  nuo 14 iki 52 metų. Ansamblis dalyvauja įvairiuose vietiniuose, regioniniuose, respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose bei festivaliuose, kur ne kartą pelnė laureatų ir diplomantų vardą. Pažymėtini iš jų:  I-oji vieta festivalyje-nacionaliniame konkurse  „Ugnies šokiai“  (2006 m., Kišiniovas),  Graikijos šokio ir muzikos festivalio laureatai (2006 m.), Folkloro festivalio „Piemenėlis“ laureatai (2011 m., Rumunija).

 

LIETUVA, Šiaulių universiteto liaudiškos muzikos ansamblis  „Saulė“

Ansamblio meno vadovas Darius Daknys
Choreografinės grupės vadovė Adelė Gružienė
Vokalo grupės vadovas Eugenijus Andrulis
Administratorius  Zenonas Ripinskis

Šiaulių universiteto liaudiškos muzikos ansamblis „Saulė“ gyvuoja nuo 1972 metų.
Šiuo metu ansamblyje groja, dainuoja ir šoka per 30 Šiaulių miesto studentų, dėstytojų ir Šiaulių universiteto absolventų.
„Saulės“ repertuare lietuvių liaudies muzikinis ir choreografinis folkloras, sceniniai šokiai, aranžuoti ir originalūs kūriniai, sukurti remiantis lietuvių folkloro tradicijomis.
Kolektyvas dalyvauja įvairiuose šalies ir užsienio folkloro festivaliuose, kur ne kartą pelnė laureatų ir diplomantų vardus.
Už puikius kūrybinius pasiekimus „Saulės“ ansambliui buvo paskirta geriausios 1999 m. Lietuvos liaudiškos muzikos kapelos nominacija ir įteikta „Aukso paukštė“.
Per savo gyvavimo laiką „Saulė“ yra sėkmingai koncertavusi Belgijoje, Danijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje, Kroatijoje, Kuboje, Olandijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Maltoje, Vengrijoje, Rusijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje, JAV, Brazilijoje, Čekijoje, Kinijoje, Slovėnijoje, Italijoje, Kloumbijoje ir kitur.
„Saulė“ įrašė ir išleido 10 kompaktinių plokštelių: „Saulė“(1996 m.), „Saulės muzikantai“ (1997 m.) „Šviesi naktis“ (1999 m.), „Sveiki atvykę“ (2002 m.), „Iš lietuviško folkloro skrynelės“(2004 m.), „Praėjusio amžiaus melodijos“ (2004 m.), „Baltos ievos“ (2007 m.), „Iki ryto“ (2007 m.), „Mano tėviškėlė“ (2013 m.), „Saulala riduolėla“ (2013 m.).
Nuo 2002 metų „Saulė” – Tarptautinės liaudies meno organizacijos IOV narė.


LIETUVA, Šiaulių miesto kultūros centro „Laiptų galerija“ folkloro ansamblis „Salduvė“

Vadovai Violeta Daknienė ir Darius Daknys 

Šiaulių miesto rytiniame pakraštyje yra istorinis piliakalnis, Salduvės kalnu vadinamas, todėl
neatsitiktinai šio miesto kultūros centro „Laiptų galerija“ folkloro ansamblis pasirinko „Salduvės“ vardą. Ansamblis gyvuoja nuo 1986 metų. Šiuo metu ansamblyje groja, šoka ir dainuoja 30 žmonių.
Šiauliai – apskrities centras, kurio teritorijoje susijungia dvi Lietuvos etninės sritys –Aukštaitija ir Žemaitija, todėl „Salduvės“ repertuare gausu aukštaičių ir žemaičių dainų, šokių, žaidimų, pasakojimų.
„Salduvės“ instrumentinės grupės nariai muzikuoja įvairiais lietuvių liaudies instrumentais: smuikais, bandonija, basedla, armonika, dūdmaišiu, kanklėmis, ožragiu, lamzdeliais, skudučiais, daudytėmis, ragais, birbynėmis, pūsline, būgnu ir kt.
„Salduvė“ propoguoja ir tęsia lietuvių liaudies muzikos tradicijas, semiasi patirties iš senųjų kaimo gyventojų. Yra parengusi ir vėlyvojo folkloro – romansų – programą.
„Salduvė“ daug koncertuoja, populiarina folklorą vakaronėse ne tik Šiaulių mieste, bet ir visoje Lietuvoje. Dalyvavo bendruose muzikiniuose projektuose su Veronika Povilioniene, vokalinės perkusijos (BEATBOXING) meistru Shodekeh (JAV), Lietuvos kariuomenės orkestru, Šiaulių pučiamųjų orkestru, Šiaulių kameriniu orkestru, Šiaulių universiteto liaudiškos muzikos ansambliu „Saulė“, dalyvavo teatralizuotame literatūriniame vaidinime „Jau saulelė...“ su Šiaulių dramos teatro aktoriais, oratorijoje GYAS, bendradarbiauja su Balingeno liaudies meno namais (Vokietija).
Sėkmingai koncertavo užsienyje: Latvijoje (1993 m., 2005 m., 2008 m., 2013 m), Čekijoje (1997 m.), Vengrijoje (1998 m., 2007 m.), Didžiojoje Britanijoje (1998 m., 2004 m.), Estijoje (1999 m., 2003 m., 2010 m.), Danijoje (2000 m.), Portugalijoje (2002 m., 2009 m.), Ispanijoje (2009 m.), Slovakijoje (2003 m.), Graikijoje (2006 m.), Turkijoje (2008 m.), Vokietijoje (2010 m., 2011 m., 2012 m.).
„Salduvė“ ne kartą dalyvavo Lietuvos radijo ir televizijos laidose. Yra išleidusi 4 muzikinius albumus: „Salduvė“ (1996 m.), „Patrepsėkim“ (2000 m.), „Tarp aukštaičių ir žemaičių“ (2005 m.), „Išlieti meilę lyg šaltinį“ (2007 m.).
Už puikius kūrybinius pasiekimus „Salduvės“ ansambliui buvo paskirta geriausio 2008 m. Lietuvos miesto folkloro ansamblio nominacija ir įteikta „Aukso paukštė“.
Nuo 1999 m. „Salduvė“ – Tarptautinės liaudies meno organizacijos (IOV) narė.


LIETUVA, Kanklių trio „Aušrinė“, Šiauliai

Vadovė Regina Vaišnorienė

Liaudies instrumentų ansamblis „Aušrinė“ gyvuoja jau 13 metus. Tai profesionalus kolektyvas, kuriame muzikuojama ištobulintais lietuvių liaudies muzikos instrumentais – kanklėmis ir birbynėmis. Ansamblio sudaro kanklių trio: Regina Vaišnorienė (vadovė, I kanklės), Regina Marozienė (II kanklės), Lora Andriuškienė (bosinės kanklės), taip pat kolektyve muzikuoja birbynininkai Alvaidas Bernotas ir Darius Daknys, dainininkė Jurgita Juozūnienė (sopranas). „Aušrinės“ repertuarą sudaro originali ir aranžuota lietuvių ir kitų tautų muzika, klasikinio bei pramoginio žanro kūriniai.
Liaudies instrumentų ansamblis „Aušrinė“ aktyviai koncertuoja, dalyvauja muzikiniuose projektuose Lietuvoje ir svetur. Greta paminėtinų – Tarptautinis Tytuvėnų klasikinės muzikos festivalis (2004 m., 2006 m.), Tarptautinis Jono Švedo liaudies instrumentinės muzikos festivalis (2006 m., 2008 m.), Muzikinis turas per Šiaurės Lietuvą (2003 m., 2005 m.), Tarptautinis folkloro festivalis „Saulės žiedas“ (2007 m.), Tarptautinis Prano Stepulio kamerinės liaudies instrumentinės muzikos ansamblių festivalis (2004 m., 2008 m., 2013 m.), Tarptautinis tautinės muzikos festivalis „Tūto“ (2006 m.) ir kiti.


LIETUVA, Ansamblis „Jonis“ , Šiauliai

Vadovas Pranciškus Trijonis

Ansamblis „Jonis“ pirmuosius muzikinius žingsnius skaičiuoja nuo 1984 metų. Jų repertuare skamba pačių muzikantų sukurtos dainos ir instrumentiniai kūriniai, lietuvių liaudies aranžuotos dainos ir užsienio autorių kūriniai, atliekami bluegrass stiliumi su tik šiam ansambliui būdingu skambesiu. Per tuos metus išleista 21 audio ir 2 video albumai, dalyvauta įvairiuose folk ir kantri muzikos festivaliuose užsienyje ir Lietuvoje, pabuvota su soliniais koncertais JAV, Vokietijoje, Suomijoje, Airijoje, Anglijoje ir kaimyninėse šalyse. Grupės muzikantų iniciatyva 1994 metais Šiauliuose įkurtas muzikinis klubas-smuklė „Juonė pastuogė“, kuriame kelis vakarus per savaitę skamba gyva muzika. Muzikantai groja tik gyvai, todėl dažnai kviečiami į įvairiausius renginius, kuriuose jie gali parodyti nuotaikingą solinį koncertą, groti įvairiausiuose vakarėliuose, klubuose ir privačiuose vakarėliuose. Daugiau apie grupės muzikinę veiklą ir naujienas galima sužinoti tinklalapyje www.jonis.lt.
Grupės muzikantai:
Pranciškus Trijonis – akustinė gitara, lūpinė armonikėlė, kazu, vokalas;
Romaldas Trijonis – still gitara, mandolina, vokalas;
Edmundas Grubliauskis – armonika, akordeonas, lūpinė armonikėlė, vokalas;
Arvydas Žiauberis – kontrabosas, vokalas;
Aivaras Mundinas – mušamieji, perkusija.


LIETUVA, Folkloro ansamblis „Pulkelis“, Panevėžys

Vadovai Lina Bartašienė ir Albertas Bartašius

Kolektyvas įkurtas 2000-ųjų vasarą, kai bevakarojant artimų draugų būrelyje buvo vieningai pritarta idėjai burtis į folkloro ansamblį. Prieš tai dalyvavę skirtingų kolektyvų veikloje nusprendėme sukurti savą bendraminčių pulkelį.
Ansamblis originalus tuo, kad repetuoja ir šventes švenčia šeimomis. Toks gyvenimo būdas atitinka ansamblio tikslus: puoselėti lietuvių liaudies tradicijas ir papročius bei perduoti juos naujajai kartai.
Ansamblis domisi Aukštaitijos regiono autentiškomis dainomis, sutartinėmis, šokiais, žaidimais, rateliais, instrumentine muzika ir kt. Kadangi ansamblio vadovas pats gamina muzikos instrumentus, ansamblyje grojama kanklėmis, skudučiais, ragais, dūdmaišiais, armonika, basetle, smuikais, būgnu, dambreliu, lumzdeliu.
„Pulkelis“ dalyvauja įvairiuose renginiuose Lietuvoje ir užsienyje.


LIETUVA, Liaudiškos muzikos kapela „Radvija“, Radviliškis

Vadovė Jūratė Stakvilevičienė

Liaudiškos muzikos kapela „Radvija“ susibūrė 2008 m. Kolektyvas puoselėja ir populiarina lietuvių liaudies dainas ir melodijas, tradicinį liaudies muzikavimą. Didžiąją repertuaro dalį sudaro kolektyvo narių aranžuotos lietuvių liaudies melodijos. Kolektyvo šūkis –,,originalu viskas, kas paprasta“.
„Radvija“ koncertuoja savo rajono bendruomenės, miesto bei rajono šventėse, proginiuose renginiuose. Su koncertinėmis programomis pasirodyta Biržuose, Telšiuose, Akmenėje, Raseiniuose, ,,Ant rubežiaus“ Šiauliuose, Ceikiniuose (Ignalinos raj.), Miroslave (Alytaus raj.). Nuo 2009 m. kapela padeda vaikų ir jaunimo folklorinių šokių konkurso ,,Patrepsynė“ dalyviams, rengia temines folkloro šokių vakarones jaunimui. Taip pat kolektyvas rengia bendrus projektus su tautinių šokių kolektyvu ,,Šelmiai“, vyresnių žmonių šokių kolektyvu ,,Patrepsėlis“. Dalyvauta koncertinėse išvykose Latvijoje, Vengrijoje, Lenkijoje. Nuo 2009 m. metų kolektyvo iniciatyva rengiamas regioninis kapelų festivalis ,,Žemėj Lietuvos“.
Per metus „Radvija“surengia apie 20 koncertų.

 

LIETUVA, Pasvalio kultūros centro folkloro ansamblis „Rags“

Vadovė Daiva Adamkavičienė

Pasvalio kultūros centro folkloro ansamblį 2001 metais subūrė ir jam vadovauja Daiva Adamkavičienė. Kolektyvą lanko 20 įvairių profesijų žmonių, iš kurių 7 vyrai ir 13 moterų. Dalyvių amžius – nuo 16 iki 54 metų. Dauguma ansambliečių yra pedagogai, moksleiviai ir kultūros darbuotojai, į repeticijas atvykstantys iš įvairių rajono kampelių. 2002 metais folkloro kolektyvui buvo suteiktas vardas „Rags“.
Kolektyvo repertuarą sudaro Pasvalio krašto ir Šiaurės rytų Aukštaitijos regiono dainos, šokiai, rateliai, sutartinės, instrumentinė muzika. Kiekvienais metais parengia ir žiūrovams pristato naujas programas: šienapjūtės programa „Žvanga dalgeliai žalioj lankelėj“, vaišių programa „Apynėli žaliasai“, Adventinė programa „Oi sodai, sodai“, „Niatol‘ Paškaučių miška“ – padavimų ir pasakų motyvais. Su pastarąja programa kolektyvas dalyvavo konkurse seserų Glemžaičių premijai laimėti Kupiškyje ir buvo apdovanotas už programos režisūrą.
Sudarydami koncertines programas ansambliečiai dažniausiai remiasi vietos tradicijomis, papročiais, folkloru. Daug dainų užrašyta ekspedicijų metu. Ansamblio muzikantai groja tradiciniais instrumentais: armonikomis (Peterburgo ir rusiškomis), smuiku, kanklėmis, piemenų instrumentais, būgnu.
Folkloro ansamblis „Rags“ dalyvauja rajono bei respublikos etnokultūriniuose renginiuose: Pasaulio lietuvių dainų šventėse (2003 m., 2007 m., 2009 m.) Vilniuje; atstovauja rajonui Panevėžio apskrities dainų šventėse; dalyvavo LTV laidoje „Duokim garo“ ir 2012 metais tapo čempionais tarptautiniame kultūrų festivalyje „Lingaudala“ Kupiškyje; folkloro festivaliuose Rokiškyje, Mosėdyje, Radviliškyje, Nidoje „Parbėg laivelis“ bei kituose Lietuvos miestuose. 2005 metais didelė garbė teko atstovauti aukštaičiams Trakuose vykusiame tautinių mažumų kultūrų festivalyje „Čia mūsų namai“.
Su koncertinėmis programomis vykta į Prancūziją, Latviją, Belgiją, Lenkiją. Ansamblio veiklos kryptis – reprezentuoti savitą regiono kultūrą.

 

LIETUVA, Šiaulių aklųjų ir silpnaregių kulturos namų folkloro ansamblis „Sedula“

Vadovė Virginija Gintilaitė

Kolektyvas susikūrė 1981, kaip liaudies dainų atlikėjų ansamblis. 1989 metais ansamblis pasipildė šokėjais ir muzikantais. Dabar kolektyve yra 20 narių, kurių repertuare žemaitiški pasirodymai. Kolektyvas buvo parengęs Velykinių ir Advento giesmių, partizanų ir tremtinių dainų programas. Nuo 1990 metų kolektyvas dalyvavo visose Pasaulio lietuvių dainų šventėse, tarptautiniuose folkloro festivaliuose: „Parbėg laivelis“ Klaipėdoje, „Skamba, skamba kankliai“ Vilniuje, „Er pajauga žali leipa“ Telšiuose, „Lek gerveli“ Kelmėje, „Saulės žiedas“ Šiauliuose, „Žiemgala“ Pakruojyje. Ansamblis taip pat dalyvauja LASS rengiamose meno mėgėjų šventėse ir apžiūrose, kurios vyksta kas dveji metai.

2004-aisiais kolektyvo vadovė Virginija Gintilaitė parengė ir prisidėjo prie tarptautinio folkloro festivalio „Tylus, tylus vakarielis“ projekto įgyvendinimo. 2005 metais kolektyvas dalyvavo koncertinėje išvykoje Punske (Lenkija). Tais pačiais metais buvo išleista pirmoji ansamblio „Sedula“ kompaktinė plokštelė „Tylus, tylus vakarielis“.

2007 m. ansamblis išvyko į tarptautinį regėjimo neįgaliųjų festivalį „Tyfloart-2007“ Čekijoje Usti nad Labem mieste. Tais pačiais metais įvyko šventė „Viską sudėjom į dainą“, kuri buvo skirta folkloro ansamblio „Sedula“ kūrybinės veiklos 25-erių metų jubiliejui paminėti. Ta proga, 2007‑aisiais buvo išleista kompaktinė plokštelė „Šalis ta Lietuva vadinas“.

2008 m. kolektyvo vadovė V. Gintilaitė parengė ir su kolektyvu įgyvendino projektą: respublikinė folkloro ansamblių šventė „Šalis ta – Lietuva vadinas“. Tų pačių metų birželio mėn. ansamblis dalyvavo Latvijos aklųjų ir silpnaregių kultūriniame renginyje Rygoje, pavadinimu – „Pinas dainos muzika ir eilės“.

 

LIETUVA, Šiaulių kultūros centro folkloro
ansamblis „Sidabrinė gija“

Vadovė Vita Taučienė

Ansamblis įkurtas 1983 m. ir šį rudenį švęs 30 metų jubiliejų. Jau 22 metus ansambliui vadovauja vadovė Vita Taučienė.

Ansamblio kolektyvą sudaro 18 folklorą branginančių asmenų, kurių amžius svyruoja nuo 50 iki 94. „Dar jaunystėje pamilę dainą, šokį, perėmę etninį palikimą iš savo tėvų bei senolių ir visa tai išsaugoję širdyse kaip etninę vertybę, dabar atnešame tai su meile ir pagarba mūsų dienoms, jaunajai kartai“, – vienbalsiai teigia ansamblio nariai.

Per trisdešimties metų gyvavimo laikotarpį buvo pasirodyta įvairiuose renginiuose: koncertuose, festivaliuose, Lietuvos Dainų šventėje Vilniuje, tarptautiniame folkloro festivalyje „Atataria lamzdžiai“ Kaune bei tarptautiniame folklore festivalyje „Saulės žiedas“ 2005 ir 2007 metais.


LIETUVA, Šiaulių aklųjų ir silpnaregių
kultūros namų liaudiškos muzikos kapela „Šelmiai“ ir Liaudiškų šokių grupė „Vajaunas“

 Vadovai Arūnas Šliauteris ir Romualdas Laugalis   

Liaudiškos muzikos kapela „Šelmiai“ gyvuoja nuo 1961 metų. Nuo 2004 kapelai vadovauja Arūnas Šliauteris. Kapela aktyviai koncertuoja įvairiose šventėse, renginiuose bei festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje. Yra išleidusi kompaktinę plokštelę „Trenk, polkutę“.

Liaudiškų šokių grupė „Vajaunas“ įkurta 2002 m., kolektyvo vadovas Romualdas Laugalis. Kolektyve šoka įvairių specialybių bei skirtingo amžiaus entuziastai.

„Šelmiai“ su šokių kolektyvu „Vajaunas“ yra parengę bendrą programą ir dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose Olandijoje, Belgijoje, Portugalijoje, Tailande, Nepale ir kitur.

 

LIETUVA, Šiaulių 2-osios muzikos mokyklos kanklininkių ansamblis

Vadovė Lora Andriuškienė

Kanklininkių ansamblis – įvairių festivalių, konkursų, projektų dalyvis: respublikinio Kazimiero Biliūno ansamblių konkurso dalyvis, Žemaitijos ir Klaipėdos krašto ansamblių konkurso, III tarptautinio Prano Stepulio konkursų laureatas.
Kanklininkės groja tardiciniais ir ištobulintais instrumentais. Muzikuoja solo Jono Švedo konkursuose, koncertuose, festvaliuose, kanklių ansamblyje, mišriuose ansambliuose bei lietuvių liaudies instrumentų orkestre, su kuriuo jau koncertuota Latvijoje, Estijoje, o šiais metais ir Olandijoje, Belgijoje.
 

LIETUVA, Šiaulių kamerinis orkestras

Meno vadovas ir dirigentas Jonas Janulevičius

Šiaulių kamerinis orkestras įkurtas 1989 metais. Dauguma orkestro artistų grojo iki tol egzistavusiame Liaudies simfoniniame orkestre. Visi jie – Šiaulių konservatorijos ir Šiaulių miesto bei apskrities muzikos mokyklų dėstytojai ir mokytojai.
Orkestras koncertuoja Šiauliuose ir kituose Lietuvos miestuose, yra gastroliavęs Vokietijoje, Italijoje, Lenkijoje, Švedijoje. Bendradarbiauja su Lietuvos chorais, Lietuvos ir užsienio solistais, dirigentais. Prie dirigento pulto stovėjo ir solistais buvo daug iškilių asmenybių: J. Domarkas, S. Sondeckis, R. Šervenikas, M. Pitrėnas, V. Viržinis, G. Skėrytė, A. Krikščiūnaitė, E. Kaniava, A. Janutas, V. Vyšniauskas, L. Gubaidulina, S. ir R. Zubovai, R. Vaicekauskaitė ir kiti Lietuvos muzikai.
Artimi ryšiai orkestrą sieja su Vokietijos menininkais: violončelininku D. Geringu, dirigentu G. Maisu, pianiste I. Gabbe, pianistu ir dirigentu L. Dorfmanu ir kt.
Orkestro repertuare įvairių epochų ir žanrų kūriniai, vyrauja barokas ir klasika.

 

LIETUVA, Šiaulių miesto pučiamųjų orkestras

Vadovas Gediminas Brūzga

Šiaulių miesto pučiamųjų orkestras įkurtas 1966 m. Stasio Jautako iniciatyva.
Nuo 2010 m. jam vadovauja Gediminas Bruzga.
Orkestras nuo 1970 m. yra respublikinių, o vėliau ir Pasaulio lietuvių dainų švenčių dalyvis, konkursų prizininkas ir laureatas.
Orkestras koncertuoja Šiaulių mieste ir apskrityje, dalyvauja tradiciniuose festivaliuose (Mažeikiuose, Panevėžyje, Kaune, Palangoje, Plungėje ir kituose miestuose), respublikiniuose pučiamųjų orkestrų čempionatuose. Sėkmingai yra koncertavęs Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Olandijoje.
Šiaulių miesto pušiamųjų orkestras koncertuoja kartu su tarptautinių konkursų laureatais: J. Lopetaite, J. Leitaite, R. Vingru, V. Juozapaičiu ir kt. žinomais atlikėjais.
Orkestras turi parengęs koncertinę programą kartu su šokėjomis.
Per metus pučiamųjų orkestras parengia 3–4 naujas koncertines programas.

 

Kanklininkių duetas „Po Lietaus”, Šiauliai  

Kanklininkių Kristinos ir Lauros duetas „Po Lietaus” - tai kada dera brandu ir jaunatviška. Pirmasis, premjerinis dueto pasirodymas - „Saulės žiedo“ festivalyje. Kanklininkės, kaip solistės, yra tapusios daugelio respublikinių ir tarptautinių J. Švedo liaudies instrumentų atlikėjų konkursų laureatėmis. Aktyviai koncertuojančios Lietuvoje ir už jos ribų. Kristina Kuprytė publikai jau pažįstama iš daugelio muzikinių projektų. Laura Urbonaitė 2013 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė bakalauro studijas, tais pačiais metais ji tapo XI respublikinio ir IV tarptautinio J. Švedo liaudies instrumentų atlikėjų konkursų laureate.

 

LIETUVA, Egidijus Ališauskas

Lietuvos muzikos akademijos (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Liaudies instrumentų ir akordeono katedroje 1995 metais baigė birbynės bakalauro studijas. 1996 metais gavo Muzikos akademijos magistro diplomą (birbynės specialybė). Tais pačiais metais įstojo į prof. J. Domarko orkestrinio dirigavimo kursą. 1998 metais gavo orkestro dirigavimo studijų bakalauro diplomą. 1999 metais įgijo karinio orkestro dirigento kvalifikaciją.
Šiuo metu Egidijus Ališauskas yra Lietuvos kariuomenės orkestro vyr. dirigentas ir vadovas, Lietuvos teatro ir muzikos akademijos docentas, liaudies instrumentų orkestro vadovas.
Dar besimokydamas Lietuvos muzikos akademijos prof. P. Tamošaičio birbynės klasės I kurse, 1994 metais tapo tarptautinio konkurso laureatas (III vieta) Čerepovece, Rusijoje. Du kartus laimėjo Respublikinio jaunųjų atlikėjų konkursą (1987 m., 1990 m.). Lietuvišką tautinį instrumentą – birbynę – ir jo galimybes muzikuojant yra pristatęs ne tik Lietuvoje, aktyviai koncertuodamas įvairiuose renginiuose (Didysis muzikų paradas, Atžalynas, Pasaulio lietuvių dainų šventė, „Klasikos diversijos“, A. Žigaitytės misterija „Praregėjimas“, O. Narbutaitės oratorija „Centones mea urbi“, J. Vaitkaus spektaklis „Žuvėdra“, G. Varno spektaklis „Portija Koglen“, D. Gasiūnaitės meninis filmas „Kas miega šalia tavęs“, Tytuvėnų festivalis, Trakų „Fanfara band“ festivalis ir kt.) didžiuosiuose miestuose, bet ir miesteliuose, taip pat ir užsienyje – Latvijoje, Estijoje, Ukrainoje, Lenkijoje, Rusijoje, Švedijoje, Italijoje, Olandijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje.
Egidijus Ališauskas kaip dirigentas koncertuoja su įvairiais orkestrais ir ansambliais – Lietuvos kariuomenės orkestru (orkestro vadovas), LMTA Liaudies instrumentų orkestru (orkestro vadovas), Vilniaus Brass, Trakų festivalio orkestru, Liaudies instrumentų ansambliu „Sutartinė“ (ansamblio vadovas), Rygos pučiamųjų orkestru.
Dirigavo parengtoms, įrašytoms ir išleistoms kompaktinėmis plokštelėmis programoms: „Perlų vėrinys“ su Lietuvos kariuomenės orkestru, „Kada sūneliai sugrįš?“, „Namo“ su D. Pulausko LRT grupe ir dainininke V. Povilioniene.
2007 metų ir 2009 metų Dainų švenčių ir 2012 moksleivių Dainų šventės vyriausiasis dirigentas. 2011 m. Lietuvos kariuomenės orkestro 20-mečiui parengė K. Orffo „Carmina Burana“ su Klaipėdos muzikinio teatro choru ir solistais, Vilniaus edukacijos universiteto choru „Ave Vita“, solistais Joana Gedmintaite, Dainiumi Stumbru ir Kęstučiu Alčauskiu. 2011 metais surengė keturis rečitalius su kanklininke Aiste Bružaite, pianiste Indre Baikštyte, styginių kvartetu „Art Vio“ Lietuvoje Dailės galerijoje, Latvijos muzikos akademijoje, Viljandyje (Estija) ir Trakuose fanfarinėje savaitėje „Mes sveikiname Trakus“.

 

LIETUVA, Kristina Kuprytė

Kristina Kuprytė – profesionali koncertuojanti kanklininkė. Daugelio respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatė. Koncertavusi Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Estijoje, Latvijoje, Italijoje, Ispanijoje, Kanadoje, JAV, Graikijoje, Suomijoje, Rusijoje, Egipte. 1999 m. buvo pakviesta koncertuoti Nyderlandų Karalystės princui Bernard von Lippe-Biesterveld.
Dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose: "Baltijos kantelė" (Suomija, Helsinkis 2003), Ch.Frenkelio rūmų (Šiauliai 2005, 2007), "Sugrįžimai 2006" (Šiauliai, Vilnius, Klaipėda). Tarptautiniame šiuolaikinės muzikos festyvalyje “Iš arti 2009”, “Resurexit” (2012, Šiauliai).
Kristina nuolat dalyvauja įvairiuose tarpautiniuose muzikiniuose projektuose su kitais žymiais muzikantais ir kolektyvais, pati yra premjerinių kūrinių kanklėms iniciatorė ir atlikėja. Grojo su Šiaulių miesto kameriniu ir Šiaulių miesto simfoniniais orkestrais (dirigentas Jonas Janulevičius), Kauno miesto simfoniniu orkestru (dirigentas Vytautas Lukočius).
Atlikėja ne kartą svečiavosi Olandijos, Belgijos ir Lietuvos televizijos bei radijo programose. Jos atliekamų kūrinių įrašai skamba Lietuvos, Suomijos, Olandijos, Belgijos, Gruzijos ir JAV televizijos ir radijo klasikinės muzikos laidose.

 

LIETUVA, Loreta Sungailienė (Mukaitė)

Etnomuzikologė, humanitarinių mokslų daktarė, folkloro tyrinėtoja ir atlikėja. Lietuvos liaudies kultūros centro Folkloro poskyrio vyriausioji specialistė, LRT televizijos laidos „Duokim garo!“ vedėja, Akademinio žemaičių jaunimo korporacijos „Samogitia“ pirmininkė, labdaros ir paramos fondo „Mažojo princo fondas“ tarybos pirmininkė, iniciatyvos „Visa Lietuva skaito vaikams“ ambasadorė.
2001 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė etnomuzikologijos studijas ir įgijo magistro laipsnį, 2007 m. apgynė humanitarinių mokslų disertaciją apie žemaičių liaudies dainų intonacinius modelius ir artikuliaciją. 2005 m. skaitė dainuojamosios tautosakos kursą Vilniaus kolegijoje, 2013 m. skaito etninės kultūros kursą Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Kultūros vadybos specialybės studentams. Yra publikavusi mokslinių, metodinių, informacinių straipsnių, recenzijų.
Nuo 2000 m. dirba Lietuvos liaudies kultūros centre Folkloro poskyrio vyriausiąja specialiste. Darbo sritis – lietuvių dainuojamasis folkloras ir jo raida, tradicinis dainavimas.
Nuo 2000 m. yra folkloro kolektyvų ir jų vadovų metų nominacijos „Aukso paukštė“ skyrimo komisijos narė. Nuo 2003 m. yra dainų šventės „Folkloro dienos“ kūrybinės grupės, tarptautinio folkloro festivalio „Baltica“ kūrybinės grupės narė. 2008–2010 m. – ilgalaikės valstybinės nematerialaus kultūros paveldo apsaugos programos „Tradicinės kultūros vertybių sąvadas“ metodinės grupės narė. 2007–2010 m. – Lietuvos studentų folkloro festivalio „O kieno žali sodai“ rengėja.
Kartu su jaunaisiais žemaičiais, studijuojančiais Vilniuje, įkūrė Akademinio žemaičių jaunimo korporaciją „Samogitia“ (iš lot. k. – Žemaitija), kuriai ir vadovauja. Nuo studijų pradžios iki šiol vadovauja folkloro ansambliams „Virvytė“ (jaunų šeimų folkloro kolektyvas, gyvuojantis nuo 1995 m.) ir „Šaltinis“ (VRM Medicinos centro folkloro ansamblis, vadovauja nuo 1996  m.). Yra įrašiusi solinę žemaičių ir pamario krašto liaudies dainų kompaktinę plokštelę „Vuoj strazdeli, strazdeli“, sudariusi ir išleidusi ansamblio „Virvytė“ kompaktinę plokštelę „Aš budavuosiu marga dvareli“. Su folkloro ansambliais ir kaip solistė yra koncertavusi Latvijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Kipre, Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Loreta Sungailienė – ne tik tradicinio, bet ir modernizuoto folkloro atlikėja. Dalyvavo modernizuoto folkloro projektuose su grupėmis „Nenorma“, „Valija“, džiazo muzikantu Artūru Anusausku, džiazo dainininku, kompozitoriumi Artūru Noviku ir grupe „Jazz Island“, dainininke Aiste Smilgevičiūte, kitais rock ir pop dainininkais bei grupėmis. Loreta – viena worldmusic projektų „Sutartinės party“ (kompozitorių Lino Rimšos ir Lino Paulauskio muzika) bei „ZAP. Keturi elementai (kompozitoriai Giedrius Svilainis, Martas Bialobžeskis, Jonas Jurkūnas, Linas Rimša) dalyvių ir solisčių.

 

LIETUVA,  Augustinas Šimkus

Tenoras, Telšių r. Biržuvėnų kaimo

 

LIETUVA, Arūnas Šliauteris

Arūnas Šliauteris skrabalais pradėjo groti Šiaulių konservatorijoje liaudies instrumentų orkestre. Vėliau skrabalais grojo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos liaudies instrumentų orkestre, Šiaulių universiteto liaudiškos muzikos ansamblyje „Saulė“, folk-roko grupėje „Kitava“, taip pat skrabalais muzikuoja paties vadovaujamoje liaudiškos muzikos kapeloje „Šelmiai“ bei groja solo. Arūno atliekama skrabalų muzika skambėjo Olandijoje, Portugalijoje, Belgijoje, Graikijoje, Anglijoje, JAV, Tailande bei įvairiose Lietuvos televizijos laidose.