KONKURSO-FESTIVALIO "SAULĖS ŽIEDAS" NUGALĖTOJAI

GRAND PRIX laimėtojas – Folkloro ansamblis „DEVIN“ (Slovakija, Bratislava)

 I kategorija: Tradicinio folkloro šokėjų grupės

I vieta

Folkloro ansamblis ,,Karjala“ (Rusija, Petrozavodskas) – 800 EUR

II vieta

Folkloro grupė ,,Soluntum“ (Italija, Santa Flavia) – 600 EUR

III vieta

Folkloro grupė ,,Viešia“ (Lietuva, Neveronys) – 400 EUR

II kategorija: Stilizuoto folkloro šokėjų grupės

I vieta

Folkloro ansamblis „Devin“ (Slovakija, Bratislava) – 600 EUR

II vieta

Folkloro ansamblis „Siemianowice“ (Lenkija, Siemianowice Slaskie)– 400

III vieta

Folkloro ansamblis „Katvari“ (Latvija, Limbažiai) – 300 EUR

III kategorija: Instrumentinės muzikos grupės

I vieta

Folkloro ansamblis „Soluntum“ (Italija, Sicilija, Santa Flavia) – 150 EUR

II vieta

Folkloro ansamblis „Vīteri“ (Latvija, Rėzeknė) – 100 EUR

III vieta

Folkloro ansamblis „Switanak“ (Baltarusija, Minskas) – 60 EUR

IV kategorija: Tradicinio dainavimo grupės

I vieta

Folkloro grupė ,,Šatrija“ (Lietuva, Luokė) – 150 EUR

II vieta

Kultūros asociacija ,,Mandrač“ (Slovėnija, Koperas) – 100 EUR

III vieta

Folkloro grupė ,,Switanak“ (Baltarusija, Minskas) – 60 EUR

V kategorija: Solo vokalistai

I vieta

Chandra Prasad Sharma (Nepalas, Katmandu) – 80 EUR

II vieta

Gopal Prasad Khavel (Nepalas, Katmandu) – 60 EUR

III vieta

Vanda Sukarevičienė (Lietuva, Šiauliai) – 50 EUR

VI kategorija: Solo instrumentalistai

I vieta

Alfredo Orlando (Italija, Sicilija, Santa Flavia) – 80 EUR

II vieta

Yevgeny Michaylov (Rusija, Karelija, Petrozavodskas) – 60 EUR

III vieta

Antanas Pažarauskas (Lietuva, Šiauliai) – 50 EUR

 Specialūs prizai

 Žiūrovų simpatijų prizas – Liaudies šokių grupė „SOLUNTUM“ (Italija, Sicilija, Santa Flavija)

 Specialus prizas už autentiškumą (Egidijaus Virbašiaus dirbtuvių kanklės) –

Žemaičių folkloro kapela „Rataa“ (Lietuva, Telšiai)

Specialus vertinimo komisijos pirmininko prizas (dūdelė) – Pīters Daugulis (Latvija, Rēzekne)

 

KONKURSO DALYVIAI

AUSTRIJA, Vagramas
Liaudies šokių grupė WAGRAM
Šokėjų vadovė Claudia Brünner
Muzikantų vadovė Jutta Halmetschlager
Grupės vadovas Stefan Moser
 
Vagramas (Wagram) yra mažas kaimelis (apie 900 gyventojų) rytinėje Austrijos dalyje, garsaus vynininkystės regiono viduryje. Liaudies šokių grupė „Wagram“ įkurta 1977. Šiuo metu grupę sudaro apie 35 aktyvūs nariai. Vidutinis dalyvių amžius - 27 metai. Senieji grupės nariai taip pat vis dar mėgaujasi šokiu ir yra įkūrę grupę, kurioje yra net 20 šokėjų.
Pagrindinis šokėjų ir muzikantų tikslas - išsaugoti ir atlikti tradicinius austriškus šokius ir dainas bei tradicines šventes: padėkos dieną, vestuves ir folkloro vakarones. Visi „Wagram“ nariai yra mėgėjai, savanoriškai lankantys šokius. Grupė kasmet aktyviai organizuoja ir įvairius renginius. Iš „Wagram“ susiformavo ir nedidelis vokalinis ansamblis, liaudies muzikos ansamblis ir teatro trupė. Grupės nariai dėvi dvejus skirtingus tradicinius kostiumus: kasdienį (Altagstracht) ir šventinį (Festagstracht).
Pastaraisiais metais ansamblis dalyvavo daugelyje tarptautinių festivalių bei sveikino šokėjus, atvykusius į gimtąjį Vagramo kaimelį iš viso pasaulio. „Vagram“ jau aplankė Latviją, Ispaniją, Graikiją, Turkiją, Bulgariją, Portugaliją, Airiją ir beveik visas kaimynines šalis.

 

BALTARUSIJA, Minskas
Ansamblis SWITANAK
Meno vadovė Nadegda Khomich
 
Minsko vaikų ir jaunimo kūrybos centro ansamblis „Switanak“ buvo įkurtas 1984 m. Žodis „switanak“ reiškia paros metą prieš auštant - laiką tarp nakties ir ryto.
Ansamblio koncertinė programa parengta remiantis liaudies dainomis, muzika ir šokiais iš Baltarusijos Polesės (Polesye), kuri laikoma rytų slavų dvasinės kultūros lobynu. Ansamblio programą sudaro kalendorinių agrokultūrinių kūrinių ciklas - giesmės, Užgavėnių, pavasario ir rudens dainos - ir šeimos bei socialinių dainų ciklas - vestuvių, gimimo, pokalbių, meilės, komiškos dainos. Visi kūriniai atliekami arba a capella, arba su muzikos, šokių, ratelių akompanimentu. Muzikos, dainų ir šokių kombinacijos dėka menininkai sukuria ryškias koncertines programas.
Ansamblis propaguoja liaudies meną. Daina, muzika, šokiu ir žaidimu ansamblio repertuaras atskleidžia turtingą dvasinį baltarusių folkloro pasaulį, įkūnytą dainoje, muzikoje, šokyje ir liaudies kostiume. Ansamblis rūpestingai išlaiko ir perteikia geriausius baltarusių folkloro bruožus bei tradicijas, atspindinčias tikrojo liaudies meno dvasią ir charakterį.
Komanda daug koncertuoja ir aktyviai dalyvauja labdaros veikloje. Ansamblis dažnai lankosi pensionuose pagyvenusiems žmonėms bei neįgaliesiems, vaikų prieglaudose, socialinės pagalbos centruose. Kolektyvui teko garbė pristatyti savo kūrybą Norvegijoje, Austrijoje, Italijoje, Vokietijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Serbijoje.

 
ITALIJA, Sicilija, Santa Flavija
LIAUDIES GRUPĖ SOLUNTUM
Prezidentė: Maria Orlando
Meno vadovas: Alfredo Orlando
Moterų šokėjų vadovė: Daniela Balistreri
Vyrų šokėjų vadovas: Giuseppe Tomasello
Choreografas: Giuseppe Mancuso
 
Grupė įsikūrė 1996 m. Kasteldačijoje (Casteldaccia). Ją įkūrė keletas vietinių gyventojų, kurie prarastos tapatybės ieško tyrinėdami įvairių vietonių papročius.
1997 m. gegužę (ir vėl 2004 m. gegužę) Amerikos-Sicilijos organizacijos „Trinarcia“ kvietimu Panel Dock dalyvavo labdaros renginiuose, Sicilijos folkloro festivalyje San Diege, Kalifornijoje, kur buvo suteikta galimybė tiems, kurie ilgą laiką buvo toli nuo Sicilijos, atvežti jų šalies šilumos - „Cezario rūmuose“ Las Vegase buvo parodytas šou.
2000 m. birželį grupė buvo pakviesta dalyvauti tarptautiniame folkloro festivalyje „Kupalnok held in Polonia“ Lenkijoje.
Kitų metų lapkritį grupė prižadėjo dalyvauti tarptautiniame susitikime Gozo Maltoje.
Didelį džiaugsmą sukėlė dalyvavimas tarptautiniame susitikime Turkijoje 2002 m. liepą, kur pasirodė 20 grupių iš viso pasaulio, nuo Tolimųjų Rytų (Japonijos ir Korėjos) iki šiltųjų kraštų (Meksikos). „Soluntum“ čia atstovavo Italijai.
2007 m. - tarptautinis folkloro festivalis Tunise, 2008 m. - „Benfica do Ribatejo international folk festival“ Portugalijoje, o gruodį surengti koncertai Maltoje.
Grupė buvo vėl pakviesta į Portugaliją 2011 m. liepą dalyvauti festivalyje Nazare Gafanhoje (Nazare Gafanha), kuris puikiai vertinamas kritikų ir publikos.

 

LATVIJA, Limbažiai (Limbaži)
LIAUDIES ŠOKIŲ GRUPĖ KATVARI
Meno vadovė: Taisa Aruma
Muzikos ansamblio vadovė: Sandra Budevica
 
Liaudies šokių grupė „Katvari“ puoselėja ir propaguoja liaudies kultūrą tiek Limbažuose, tiek ir visoje Latvijoje. Per 92 kūrybos metus grupė neprarado entuziazmo bei šokio džiaugsmo, be to, ji profesionaliai ištobulėjo, sėkmingai dalyvavo tarptautiniuose šokių festivaliuose. Liaudies šokių grupę kaip teatralizuotų šokių grupę įsteigė Katvarų rajono taryba dar 1919 m. Kolektyvo tikslas - prisidėti prie švietimo vystymo ir vietinės bibliotekos veiklos. Iš pradžių grupės repeticijos vykdavo Katvarų dvare. Tik 1991 m. „Katvari“ surado naujus namus Limbažių kultūros centre.
Liaudies ansamblis dažnai koncertuoja, dalyvavo visuose Dainų ir šokių festivaliuose nuo 1948 m. Taisa Aruma vadovauja „Katvari“ grupei nuo 1971 m. Nuo to meto grupės profesionalumo lygis išaugo ir pasiekė didžiausią sėkmę šalies mastu.

 

LATVIJA, Rėzeknė
FOLKLORO GRUPĖ VĪTERĪ
Meno vadovė: Sandra Stare
Kapelos vadovas: Einārs Lipskis
 
Folkloro draugų grupė ir liaudies muzikos grupė „Vīteri“ iš Rėzeknės Latvijoje buvo įkurta 2003 m., kai aktyviausi ir kūrybingiausi žmonės susibūrė draugėn ir pradėjo dainuoti, šokti ir muzikuoti kartu su savo vaikais. Folkloro draugų grupė įsikūrė Rėzeknės kultūros centre, netrukus atsirado ir liaudies muzikos grupė, kuri turėjo ambicijų išsaugoti Latgalos regiono dainas, šokius ir vietines tradicijas.
Folkloro draugų grupė dalyvauja renginiuose, kuriuos organizuoja Rėzeknės miesto Kultūros skyrius, dalyvauja Kalėdų šventės ceremonijose bei rengia liaudies šokių vakarus miesto jaunimui. „Vīteri“ tęsia edukacinę veiklą liaudies muzikantų ir šokėjų stovyklose, dalyvauja konkursuose ir festivaliuose.
Folkloro draugų grupė dalyvauja renginiuose, kuriuos organizuoja Rėzeknės miesto Kultūros skyrius, dalyvauja Kalėdų šventės ceremonijose bei rengia liaudies šokių vakarus miesto jaunimui. „Viteri“ tęsia edukacinę veiklą liaudies muzikantų ir šokėjų stovyklose, dalyvauja konkursuose ir festivaliuose. Grupė dalyvauja daugelyje folkloro veiklų - vaikų folkloro festivalyje „Pulkā eimu, pulkā teku“, Latvijos moksleivių dainų ir šokių festivalyje, Latvijos dainų ir šokių festivalyje, tarptautiniame folkloro festivalyje „Baltica“. Kolektyvas užėmė I vietą Nacionaliniame vaikų ir jaunimo liaudies muzikantų konkurse Rygoje, organizavo pirmąsias Latvijos jaunimo etnodienas, surengė pasirodymą Latvijos Prezidento rūmuose Latvijos dainų ir šokių festivalio metu, bendradarbiaujant su kitomis grupėmis išleido šiuolaikinės liaudies muzikos kompaktinę plokštelę „Sviests4“ (pirmoji kompaktinė plokštelė ir vaizdo diskas „Samovars“).
„Vīteri"“ sudaro trys mažesnės grupės: jauniausieji - iki 7 metų, vidurinioji grupė - nuo 8 iki 14 metų, vyriausieji - nuo 15 m. Vyriausiųjų grupės jaunuoliai (ne jaunesni kaip 18 metų) iš folkloro draugų grupės bei liaudies muzikos grupės ir dalyvauja IV tarptautiniame folkloro konkurse-festivalyje „Saulės žiedas“.

 

LENKIJA, Siemianovice Slaskie (Siemianowice Slaskie)
LIAUDIES DAINŲ IR ŠOKIŲ DRAUGIJA SIEMIANOWICE
Meno vadovė: Anna Moj
Muzikos vadovė: Iwona Talatycka-Seman
Choreografas: Tomasz Dworak
 
Liaudies dainų ir šokių draugija „Siemianowice“ yra grupė, pristatanti tradicinius liaudies šokius bei lenkų tautinius šokius. Draugija taip pat pristato vietos papročių ir folkloro grožį per muzikines kompozicijas, kurias atlieka profesionali grupė. Grupė tęsia šimtametę tradiciją, nes ji yra dainininkų grupės „Kasyno“, įkurtos 1910 m., tęsinys. Šiandiena grupė įsikūrusi Siemianovicės kultūros centre, kur grupės nariai tobulina savo įgūdžius. Aukštą meninį lygį patvirtino gauta CIOFF, vienijančios geriausiais folkloro grupes, akreditacija.
Liaudies dainų ir šokių draugija „Siemianowice“ yra laimėjusi gausybę prizų ir apdovanojimų, ji pasirodė festivaliuose Lenkijoje ir užsienyje (Turkijoje, Graikijoje, Rumunijoje, Prancūzijoje, Ukrainoje, Čekijoje, Vokietijoje ir Vengrijoje).
Repertuaro įvairovė lemia, kad grupė tinka įvairiems renginiams bei gyviems ir spalvingiems pasirodymams, kuriuos šiltai priima publika.

 

MEKSIKA, Folklorinio šokio grupė iš Gvadalacharos
Vadovas Rubenas Alejandro Hernandezas Granados
 
1994 m. Gvadalacharoje (Chalisko valstija, Vakarų Meksika) susibūrusios visos šalies ir savo valstijos paveldo sergėtojų grupės misija - išsaugoti autentišką actekų muziką, instrumentus, drabužius, šokius bei skleisti ir atverti šį gyvąjį turtą pasauliui.
Kolektyvas atlieka actekų tautos istorija ir mitine pasaulėžiūra paremtus tris pagrindines actekų dievybes - dievų motiną Coatlicue, mėnulio deivę Coyolxaugui ir karo dievą Huitzilopochtli - vaizduojančius bei erelio, ugnies, drugelio, kelio, barškuolės ir kitus ritualinius šokius. Šokio ritualas pradedamas keturių pasaulio šalių pasveikinimu.
Šokėjai aktyviai dalyvauja įvairiuose šalies renginiuose ir šventėse, yra viešėję tarptautiniuose festivaliuose Egipte, Graikijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Turkijoje, Kipre, Čekijoje, Portugalijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje.
Tradicinius actekų keramikos, tekstilės gaminius bei papuošalus festivalyje pademonstruos pats grupės vadovas.

 

NEPALAS, Katmandu
KATMANDU MENININKŲ KLUBAS
Direktorius: Chandra Prasad Sharma
Grupės vadovas: Bimal Sherchan
Choreografė: Sushila Thapa
 
Everesto kalno šalis Nepalas visame pasaulyje pripažįstamas kaip turintis vieną seniausių kultūrinių paveldų. Šalis yra labai maža, tačiau ji pasižymi etnine, kultūrine ir geografine įvairove. Dėl šios priežasties Nepale kiekviena skirtinga etninė grupė turi savo kultūrą, papročius, tradicijas, muziką ir šokius. Šalis yra lyg katilas, kuriame telpa folkloras, liaudies šokiai, liaudies ir klasikinė muzika.
Šiame moderniame amžiuje labai svarbu išsaugoti ir propaguoti tokius tradicinius liaudies šokius. Šią būtinybę suprato Nepalo jaunuolių grupė ir suorganizavo instituciją, kurią pavadino Katmandu menininkų klubu (Liaudies šokių ir muzikos grupe). Kad išsaugotų ir užkonservuotų Nepalo tradicinę klasikinę, liaudies muziką ir šokius bei propaguotų juos šalies ir tarptautiniu lygiu, Katmandu menininkų klubas buvo įsteigtas 2005 m., įregistruotas 2007 m. kaip pelno nesiekianti organizacija, kurią palaiko ir prižįsta Nepalo vyriausybė.

 

RUSIJA, Karelija, Petrozavodskas
LIAUDIES ANSAMBLIS KARJALA
Meno vadovas: Andrey Anisimov
 
Grupės pavadinimas „Karjala“ reiškia Kareliją, regioną Rusijos Federacijos šiaurės vakaruose, kuris ribojasi su Suomija. Karelijos Respublikos vietiniai gyventojai yra karelai ir vepsai - finougrų kilmės tautos.
„Karjalą“ šiuo metu sudaro 20 asmenų, jauniausiajam - 16 metų. Ansamblis šoka senuosius karelų, vepų ir suomių liaudies šokius. Karelai ir vepsai gyveno greta rusų keletą šimtmečių, tačiau jie sugebėjo plėtoti savo kultūrą ir gimtąsias kalbas. „Karjala“ stengiasi išsaugoti ir atgaivinti šią kultūrą. Šokama pagal gyvai atliekamą muziką, dainuojamos tradicinės dainos karelų kalba (trimis egzistuojančiomis tarmėmis), grojama tradiciniais instrumentais, žaidžiami vietiniai žaidimai.
„Karjala“ grupė buvo įkurta 1961 m. ir sukaupė turtingą savo istoriją. Šokėjai ir muzikantai, atstovaudami keletui kartų, dalyvavo daugelyje festivalių, koncertų, liaudies kultūros konferencijų Rusijoje ir kitose šalyse. „Karjala“ koncertavo Estijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Ukrainoje, Austrijoje, Švedijoje, Vengrijoje.
Grupės ypatybė yra ta, kad jai iš tikrųjų įdomu lankytis mažuose kaimeliuose, šokti vaizdingose vietose ir žaisti liaudies žaidimus su vietos žmonėmis. Tai grupė draugų, kuriems patinka būti kartu, keliauti, dainuoti, šokti, kalbėtis, šypsotis ir mėgautis pasaulio grožiu. Studentai ir įvairių profesijų atstovai, susibūrę draugėn, pristato skirtingas tautas: vepsus, karelus, rusus, baltarusius.

 

SLOVAKIJA, Bratislava
FOLKLORO ANSAMBLIS DEVIN
Meno vadovas: Martin Janač
 
Aistringų jaunų žmonių grupės veiklą remia asociacija „Folklórne študio Devin“, kuri buvo įkurta 2000 m. Jos misija - išlaikyti ir plėtoti folkloro tradicijas Slovakijoje. Ansamblis bendradarbiauja su Stacionariu Slovakijos karinių pajėgų klubu („Posadkovy klub OS SR Bratislava“).
Po įkūrimo 1985 m. „Devin“ įkvėpimo sėmėsi ir iš nebeveikiančio folkloro ansamblio „Slovnaftar“, tad buvo nuspręsta iš dalies tęsti „Slovnaftar“ veiklą. Įsteigus asociaciją „Folkloro studija Devin“ (2000 m.) folkloro ansamblis pradėjo vystytis ta linkme, kuria dirba ir šiuo metu. Pokyčiai vyko ypač šokių srityje, nes senoji šokėjų karta buvo pakeista jaunesniais (daugiausia universiteto studentais, atvykstančiais iš skirtingų Slovakijos vietų). Folkloro ansamblio veiklos pradžioje daug prisidėjo Igor Hraško, po jo pasitraukimo vadovavimą perėmė Milan Krigler. Buvusi vadovė Danka Klučarova suformavo „Devin“ per pastaruosius penkerius metus, todėl sėkmė siejama su jos vardu.
Folkloro ansamblis „Devin“ koncertavo ne tik pačiuose svarbiausiuose nacionaliniuose folkloro festivaliuose Slovakijoje („Vychodna“, „Myjava“, „Detva"“), bet ir JAV, Naujoje Zelandijoje, Australijoje, Suomijoje, Ispanijoje, Italijoje, Graikijoje, Austrijoje, Čekijoje. Taip pat dalyvavo garsiame teatro vaidinime „Na skle malované“, rodomame Slovakijos nacionaliniame teatre daugelį metų.
Tarp pastarųjų nuopelnų - dalyvavimas nacionaliniame choreografijos atlikimo konkurse (Košicėje 2005 m., Liptovsky Mikulaše 2004 m. laimėtas žiuri prizas), solo šokėjų dalyvavimas nacionaliniame konkurse „Šafova ostroha“ (2003, 2004 m.) bei sėkmingas pasirodymas festivalyje „Oživené tance“ (2003, 2004 m.).

 

SLOVĖNIJA, Koperas
KULTŪROS ASOCIACIJA MANDRAČ IŠ KOPERO
Meno vadovė: Mojca Lepej
Prezidentas: Bogomir Likon
 
Kultūros asociacija „Mandrač“ iš Kopero gyvuoja daugiau kaip 20 metų. Per šį laiką kultūros asociacija nuolat praktikavo tradicijos, papročių, populiariojo meno, liaudies dainų ir liaudies šokių integralumą ne tik iš visų Slovėnijos regionų, bet ir iš kai kurių regionų už Slovėnijos ribų. Šios veiklos visada buvo vykdomos griežtai atsižvelgiant į autentišką šokių ir dainų atlikimą kiekviename atskirame regione.
Kultūros asociacijai visada malonu dalintis savo kompetencija ir įgūdžiais su žiūrovais įvairių pasirodymų metu. Per savo gyvavimo laikotarpį, kultūros asociacija surengė per 750 pasirodymų visoje Slovėnijoje ir užsienyje (Italijoje, Kroatijoje, Austrijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Kanadoje, Portugalijoje ir Prancūzijoje).
Dalyvauta 12-oje festivalių Slovėnijoje bei 15-oje tarptautinių festivalių. Kultūros asociacija yra laimėjusi daug šalies ir tarptautinių apdovanojimų, ypač už vietinio regiono papročių atlikimą.
Kultūros asociaciją sudaro liaudies grupė (nuo 8 iki 10 šokėjų porų), muzikantų grupė (du akordeonai, klarnetas, fleita ir tradicinis bosas). Koncertų metu visi grupių nariai dėvi tautinius kostiumus pagal pasirinktą programą.
Programos turinys visada apima visas tris grupes, jį sudaro papročiai, dainos ir šokiai iš Slovėnijos Istrijos, iš kiekvieno Slovėnijos regiono (Gorenjska, Bela Krajina, Prekmurje), regionų ties pasieniu su Italija (Trieste, Gorizia).

 

Zapyškio kultūros centro folkloro ansamblis ALTONĖ
Vadovė Jūratė Mackonienė
 
Folkloro ansamblis „Altonė“ gyvuoja nuo 2004 m. Tuomet buvo suburta vaikų grupė, o 2009 m. rudenį į kolektyvą įsiliejo suaugusiųjų grupė.
Folkloro ansamblis pavadintas senovės lietuvių deivės Altonės, jaunavedžių globėjos, garbei. Zapyškio apylinkėse yra Altoniškių piliakalnis, ant kurio, pasakojama, senovėje jaunavedžiai atnašaudavo aukas.
Altoniškio piliakalnio tvarkymo. Kasmet čia vyksta Užgavėnių „Šambaro talka“, Rasų šventė ant Altoniškių piliakalnio, Advento vakaras „Laiko ratu“.
Ansamblio repertuaro pagrindą sudaro suvalkietiškos bei brolių J. ir A. Juškų dainos.

 

Kauno r. Neveronių kultūros centro sutartinių giedotojų grupė JORĖ
Vadovė Jolanta Balnytė
 
Grupė susibūrė 2008 m. Neveronių kultūros centre. Domėjimasis senaisiais tradicinio dainavimo būdais ir sutartinių grožis folkloro ansamblio „Viešia“nares pastūmėjo susiburti į sutartinių giedotojų grupę, kurią pavadino „Jore“.
„Jorė“ dalyvauja tarptautiniuose folkloro festivaliuose, tokiuose kaip „Atataria lamzdžiai“, „Skamba, skamba kankliai“, „Ant vandens“, „Baltica“, „Aisūs kankleliai“.

 

Žemaičių folkloro kapela RATAA (Telšiai)
Vadovai Rima Bomblauskienė ir Jurgis Bomblauskas
 
Kapela „Rataa“ - tai savarankiškas telšiškių kolektyvas, propaguojantis žemaitišką ir lietuvišką tautinę muzikinę kultūrą. Kolektyvo gimtadienis - 1995 m. Iki tol grupės narių grota ir dainuota įvairiuose kolektyvuose apie dešimt metų. Tarp kapelos narių - įvairaus amžiaus savamoksliai mėgėjai ir profesionalūs muzikantai.
Kolektyvo biografijoje daugybė koncertų, festivalių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Koncertuota Lenkijoje, keletą kartų Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, keletą metų dalyvauta LTV laidose „Duokim garo“ ir „Gero ūpo“, ne kartą grota ne tik Telšių mieste ir rajone organizuojamų įvairiausių renginių, kalendorinių švenčių ir festivalių metu.
2010 m. Telšių žemaičių folkloro kapela „Rataa“ Lietuvos liaudies kultūros centro nominacijoje „Geriausi tradicinės instrumentinės muzikos atlikėjai ir vadovai“ apdovanota “Aukso paukšte“.
Smuiku, bandonija, būgnu ir dūdele, armonika, lamzdeliu, tarškučiais žemaitiškas melodijas ir dainas groja ir dainuoja Rima ir Jurgis Bomblauskai, Algimantas Pleškys, Antanas Kontautas ir Dovilė Varkalytė. Grojimas visiems kolektyvo nariams - mėgstama laisvalaikio forma.

 

Biržų kultūros centro folkloro ansamblis SIAUDELA
Vadovė Jūratė Garnelienė
 
Ansamblio repertuare - Biržų krašto, Aukštaitijos regiono dainos, sutartinės, liaudies šokiai ir rateliai. Grojama penkių, devynių stygų kanklėmis, ragais, skudučiais. 2001 m. tarptautiniame konkurse Lenkijoje „Siaudelai“ buvo pripažinta trečioji vieta. 2002 m. tame pačiame festivalyje ansamblis buvo apdovanotas už autentiškiausią programą. „Siaudela“ dalyvavo tarptautiniuose folkloro festivaliuose Latvijoje, Nidoje „Tek saulužė ant maračių“, Klaipėdoje „Parbėg laivelis“, Vilniuje „Skamba, skamba kankliai“ ir kt. Kolektyvas koncertuoja Biržų ir kituose rajonuose, dalyvauja Biržų krašto muziejaus „Sėla“ organizuojamame projekte „Alaus kelias“, Panevėžio apskrities, Pasaulio lietuvių dainų šventėse, filmavosi TV laidose „Subatos vakarėly“, „Krašto garbė“, „Gero ūpo“. Šią vasarą ansamblis koncertavo Klaipėdoje tarptautiniame folkloro festivalyje „Žuvys išgalvojo giesmes“, Žolinių šventėje Rumšiškėse. Greitu laiku bus išleista kompaktinė plokštelė „Gardus alutis padarytas“. Folkloro ansamblį „Siaudela“ prieš devynerius metus subūrė ir iki šiol jam vadovauja J. Garnelienė.

 

Telšių r. Luokės kultūros centro folkloro ansamblis ŠATRIJA
Vadovė Vilija Benešienė
 
Luokės etnografinio ansamblio kūrybinės veiklos pradžia - 1972 metai. 1989 m. šiam ansambliui suteiktas liaudies kolektyvo vardas „Šatrija“. Nuo pat kolektyvo įkūrimo iki 2001 m. pagrindinė ansamblio vadovė buvo J. Misiūnienė. Vadovei su ansambliu dirbti iki 2000 m. padėjo jos vyras, profesionalus muzikantas J. Misiūnas. Nuo 2000 iki 2001 m. padėjo dirbti jos dukterėčia, taip pat profesionali muzikė Vilija Vaigauskaitė-Benešienė, kuri nuo 2001 m. yra šio kolektyvo vadovė. Iki naujosios vadovės atėjimo į ansamblį buvo dainuojamos beveik vien a utentiškos pačių ansamblio dalyvių padainuotos žemaičių dainos. Tačiau ansamblio dalyvių amžius jaunėja, tad šiuo metu greta autentiškų žemaitiškų dainų kolektyvas jau atlieka ir liaudiškus romansus bei vėlyvesnio laikotarpio liaudies dainas. Kolektyvo repertuare - ne tik dainos, be ir liaudiški šokiai, rateliai, pasakojamoji tautosaka. Be to, „Šatrija“ išmoko ir žemaitiškas mišias „Žemaitiška votyva“ (autoriai: I. Petrošius ir J. Elekšis), kurias jau atliko ne vienoje Žemaitijos bažnyčioje. Ansamblis yra įrašęs dvi plokšteles: „Patalkių vakaronė“ ir „Luokės muzikantai" (1997 m.), tris audiokasetes: „Šatrija“ (1997 m.), „Eisma į kalną“ (1998 m.), „Oi, gydra gydra“ (2002 m.), CD „Pruociavuoja tuos bitelės“ (2008 m.). Nuo 1998 m. ansamblio parengtos koncertinės programos: atnaujinta „Patalkių vakaronės“ programa (1998 m.); programa apie jaunamartės dalią „Magdelė parvažiava“ (1999 m.); programa „Ir iš kaimą, ir iš dvarą“ (2000 m.); programa „Žemaitiškos vestuvės“ (2007 m.); programa „Dainų pelnė lauka“ (2009 m.).
Nuo kolektyvo kūrybinės veiklos pradžios koncertuota Lietuvoje ir už jos ribų, dalyvauta 6-iuose konkursuose, daugiau kaip 30 festivalių. 2008 m. kolektyvas vyko į koncertinę-pažintinę kelionę į Austriją, o 2009 m. - į folkloro festivalį Sicilijos saloje (Italija). 2012 m. kolektyvas paminės kūrybinės veiklos 40-metį.

 

Kauno rajono Neveronių kultūros centro folkloro ansamblis VIEŠIA
Vad. Jolanta Balnytė
 
Ansamblis susibūrė 1998-aisiais metais Neveronių kultūros centre. Pirmasis pasirodymas - Vasario 16 - ąją, Neveronių vidurinėje mokykloje. Ši data - ansamblio gimtadienio data.
Nuo 1999 metų ansambliui vadovauja vadovė Jolanta Balnytė. Savo pavadinimui ansambliečiai pasirinko upės, kuri teka per Neveronis, pavadinimą.
Folkloro ansamblį „Viešia“ sudaro 20 narių. Ansamblis populiarina senąsias lietuviškas tradicijas, dainas, šokius.
Repertuarą sudaro medžiaga, surinkta naudojantis archyvais ir įrašais iš ekspedicijų po Neveronių apylinkes metu. Taip pat „Viešios“ repertuare skamba visų Lietuvos regionų dainos, tradiciniai šokiai bei instrumentinė muzika.
Koncertuodami ansamblio nariai vilki drabužius, atspindinčius senuosius Lietuvos etnografinius regionus.
Kiekvienais metais folkloro ansamblis „Viešia“ dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose folkloro festivaliuose, tokiuose kaip „Atataria lamzdžiai“, „Saulės žiedas“,„Skamba, skamba kankliai“, „Ant vandens“, „Baltica“,„Aisūs kankleliai“. Ansamblis koncertavo daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių, visame Kauno rajone, lietuvišką folklorą pristatė žiūrovams Lenkijoje, Lomžos miestelyje. 2009 m. Lietuvos liaudies kultūros centras folkloro ansambliui „Viešia“ suteikė I -ąją kategoriją.

 

FESTIVALIO DALYVIAI

 

Šiaulių universiteto liaudiškos muzikos ansamblis SAULĖ
Ansamblio meno vadovas Darius Daknys
Choreografinės grupės vadovė Adelė Gružienė
Vokalo grupės vadovas Eugenijus Andrulis
Administratorius Zenonas Ripinskis
 
Šiaulių universiteto liaudiškos muzikos ansamblis „Saulė" gyvuoja nuo 1972 metų.
Šiuo metu ansamblyje groja, dainuoja ir šoka per 30 Šiaulių miesto studentų, dėstytojų ir universiteto absolventų, nesiskiriančiu su kolektyvu iki šiol.
„Saulės“ repertuare - tradicinės muzikos ir dainų aranžuotės, originalūs Lietuvos kompozitorių kūriniai, sukurti remiantis lietuvių folkloro tradicijomis, sceniniai šokiai bei tradicinis lietuvių liaudies folkloras
Kolektyvas dalyvauja įvairiuose šalies ir užsienio folkloro bei liaudiškos muzikos festivaliuose, konkursuose, kur ne kartą pelnyti laureatų ir diplomantų vardai.
Už puikius kūrybinius pasiekimus „Saulės“ ansambliui buvo paskirta geriausios 1999 m. Lietuvos liaudiškos muzikos kapelos nominacija ir įteikta „Aukso paukštė“.
Per savo gyvavimo laiką „Saulė“ yra sėkmingai koncertavusi Belgijoje, Danijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje, Kroatijoje, Kuboje, Olandijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Maltoje, Vengrijoje, Rusijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje, JAV, Brazilijoje, Čekijoje, Kinijoje, Slovėnijoje, Italijoje ir kt.
„Saulė“ įrašė ir išleido 8 kompaktines plokšteles: „Saulė“ (1996 m.), „Saulės muzikantai“ (1997 m.) „Šviesi naktis“ (1999 m.), „Sveiki atvykę“ (2002 m.), „Iš lietuviško folkloro skrynelės“ (2004 m.), „Praėjusio amžiaus melodijos“ (2004 m.), „Baltos ievos“ (2007 m.), „Iki ryto“ (2007 m.).
Nuo 2002 m. „Saulė“ - Tarptautinės liaudies meno organizacijos (IOV) narė.

 

Šiaulių miesto kultūros centro „Laiptų galerija“ folkloro ansamblis AUDA
Meno vadovas Mykolas Žalneravičius
 
Žemaičių folkloro ansamblis susikūrė 1986 metais. Šiuo metu kolektyve 30 dalyvių. Kolektyvas per savo veiklos laikotarpį dalyvavo įvairiuose šalies renginiuose, festivaliuose, respublikinėse dainų šventėse, taip pat užsienyje vykstančiuose folkloro festivaliuose: Ukrainoje, Suomijoje, Švedijoje, Rusijoje, Estijoje, Latvijoje, Prancūzijoje, Italijoje. Laimėta įvairių prizų, apdovanojimų, 2002 m. Italijoje, festivalyje „Pasaulio muzika“, laimėtas „Grand Prix“. Ansamblis „Auda“ ir toliau propaguoja žemaičių krašto dainas, muziką, šokius, aktyviai dalyvauja Šiaulių mieste švenčiant kalendorines šventes, ypač Užgavėnes. „Auda“ yra pastačiusi du spektaklius su žemaitiškais papročiais, tradicijomis. Paskutinis pastatymas - spektaklis-koncertas „Kelionė metų ratu“.

 

Šiaulių kultūros centro folkloro ansamblis SALDUVĖ
Vadovai Violeta Daknienė ir Darius Daknys
 
Šiaulių miesto rytiniame pakraštyje yra istorinis piliakalnis, Salduvės kalnu vadinamas, todėl neatsitiktinai folkloro ansamblis pasirinko „Salduvės“ vardą. Ansamblis gyvuoja nuo 1986 metų.
Šiuo metu ansamblyje groja, šoka ir dainuoja 30 dalyvių.
Šiauliai - apskrities centras, kurio teritorijoje susieina dvi Lietuvos etninės sritys - Aukštaitija ir Žemaitija, todėl „Salduvės“ repertuare - aukštaičių ir žemaičių dainos, šokiai, žaidimai, pasakojimai.
„Salduvės“ instrumentinės grupės nariai muzikuoja įvairiais lietuvių liaudies instrumentais: smuikais, bandonija, armonika, dūdmaišiu, kanklėmis, ožragiu, lamzdeliais, skudučiais, daudytėmis, ragais, birbynėmis, pūsline, būgnu ir kt
„Salduvė“ propaguoja ir tęsia lietuvių liaudies muzikos tradicijas, semiasi patirties iš senųjų kaimo gyventojų. Yra parengusi ir vėlyvojo folkloro-romansų programą.
„Salduvė“ daug koncertuoja, populiarina folklorą vakaronėse ne tik Šiaulių mieste, bet ir visoje Lietuvoje.
Ansamblis sėkmingai koncertavo užsienyje: Latvijoje (1993, 2005, 2008 m.), Čekijoje (1997 m.), Vengrijoje (1998, 2007 m.), Didžiojoje Britanijoje (1998, 2004 m.), Estijoje (1999, 2003, 2010 m.), Danijoje (2000 m.), Portugalijoje (2002, 2009 m.), Ispanijoje (2009 m.), Slovakijoje (2003 m.), Graikijoje (2006 m.), Turkijoje (2008 m.), Vokietijoje (2010, 2011 m.)
„Salduvė“ ne kartą dalyvavo Lietuvos radijo ir televizijos laidose, yra išleidusi 4 muzikinius albumus: „Salduvė“ (1996 m.), „Patrepsėkim“ (2000 m.), „Tarp aukštaičių ir žemaičių“ (2005 m.), „Išlieti meilę lyg šaltinį“ (2007 m.).
Už puikius kūrybinius pasiekimus „Salduvės“ ansambliui buvo paskirta geriausio 2008 m. Lietuvos miesto folkloro ansamblio nominacija ir įteikta „Aukso paukštė“.
Nuo 1999 m. „Salduvė“ - Tarptautinės liaudies meno organizacijos (IOV) narė.

 

Kauno folkloro ansamblis GADULA
Vadovas Andrius Morkūnas
 
Ansamblį sudaro įvairių regionų žmonės - yra ir dzūkų, ir suvalkiečių, ir žemaičių, ir aukštaičių.
Vieni jų gerai moka savo krašto tarmę ir žino papročius, kiti norėtų to išmokti, o visus vienija meilė liaudies dainai ir šokiui. Ansamblis gyvuoja jau daugiau kaip dvidešimt metų, dainuoja įvairių regionų dainas, šoka šokius, žaidžia žaidimus, švenčia kalendorines šventes, rengia koncertus ir vakarones. Ansamblis daug koncertuoja Lietuvoje, dalyvavo ir daugelyje folkloro festivalių užsienyje. Parengta nemažai teminių programų (kalendorinės - advento, Užgavėnių, Rasų, Ilgių dainų; šeimos, karinių dainų bei daug kitų).

 

Šiaulių universiteto grupė KITAVA
Vadovai Rasa Stoškuvienė ir Kęstutis Stoškus
 
Grupė susibūrė 2001 metais Šiaulių universitete, buvo viena iš pirmųjų ne tik Šiauliuose, bet ir visoje Lietuvoje, viešai pradėjusi skleisti modernizuoto folkloro idėją.
Unikalus liaudies muzikos atlikimo stilius, kai derinama senoji, archajiška lietuvių muzika su šiuolaikiškais, populiariaisiais muzikos stiliais (drum & bass, rock, jazz, pop), suteikia šiam žanrui netradicinį, šios dienos klausytojui priimtiną skambesį. 2005 m. grupė pristatė savo pirmąją kompaktinę plokštelę „Kitaip“, o 2007 m. - antrąjį albumą „Oi ant kalno“.
Grupės išskirtinumą sąlygoja tiktai gyvai atliekama koncertinė programa, autorinės lietuvių liaudies muzikos interpretacijos. Atliekama muzika dažnai naudojama kaip edukacinė priemonė, skatinanti teigiamą jaunimo nuostatą lietuvių liaudies muzikos atžvilgiu.
Kiekvienais metais kolektyvas surengia daugiau kaip pusšimtį koncertų, yra dažnas televizijos laidų svečias, dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose (Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Jordanijoje). Grupė dažnai kviečiama pasirodyti konferencijose bei seminaruose, kur jos atliekama muzika pristatoma kaip viena iš efektyvių formų, skatinant teigiamą jaunimo nuostatą lietuvių liaudies muzikos atžvilgiu.
Metų pabaigoje „Kitava“ švęs dešimties metų kūrybinės veiklos jubiliejų. Šiuo metu ruošiamas naujas albumas, kuris Lietuvos klausytojams bus pristatytas rudenį rengiamo koncertinio turo metu. Šiandien grupė reprezentuoja Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakultetą.

 

Kurtuvėnų fokloro ansamblis KURTUOVE
Vadovė Edita Ramančionienė
 
Ansamblis yra Lietuvos dainų šventės „Būties ratu“ (2007 m.), Lietuvos tūkstantmečio dainų šventės „Amžių sutartinė“ (2009 m.) dalyvis.
1970 m. ansamblį įkūrė ir jam vadovavo Kurtuvėnų aštuonmetės mokyklos direktorė Janina Čepulytė-Lukoševičienė. Kolektyvas garsėjo autentiškumu, įdomia ir savita koncertine programa. 1971 m. ansamblį filmavo Lietuvos televizija. Vėliau daug koncertuota respublikinėse šventėse ir renginiuose.
1981 m. kolektyvui imasi vadovauti Zofija Papova. Prie kurtuvėniškių prisijungia Bubių dainininkės. Jungtinis kolektyvas dalyvauja 1994 m., 1998 m., 2003 m. Pasaulio lietuvių dainų šventėse, daug koncertuoja. 1984 m. Bubių-Kurtuvėnų ansamblis tapo respublikinio konkurso „Ant marių krantelio" laureatu, dalyvavo „Baltica-93“ ir „Baltica-96“ festivaliuose. 1996 m. 12 autentiškų ansamblio dainų įrašyta Lietuvos valstybiniame radijuje.
2003 m. kolektyvas atsiskiria nuo Bubių. Jam pradeda vadovauti Edita Ramančionienė, ir 2005 m. Kurtuvėnų folkloro ansamblis pasivadina „Kurtuove“. 2006 m. autentiškų kurtuvėniškių dainų įrašai papildė Lietuvos liaudies kultūros centro fondus.
2009 m., įgyvendinęs projektą, finansuojamą Žemės ūkio ministerijos pagal Kaimo rėmimo programą, Kurtuvėnų folkloro ansamblis įsigijo naujus tautinius žemaitiškus drabužius.

 

Šiaulių krašto tautodailininkų folkloro ansamblis MARGULIS
Vadovė Birutė Poškienė
 
Ansamblis „Margulis“ kūrybinę-koncertinę veiklą pradėjo 1990 metais ir tęsia iki šių dienų. Kolektyvas populiarina lietuvių liaudies dainas, šokius, ratelius, tautosaką, instrumentinę muziką. Išmokę dainų patys, stengiasi jas perduoti jaunajai kartai - savo vaikams, anūkams, pažįstamiems ir kitiems dainą mylintiems žmonėms.
Folkloro kolektyvo nariai - tautodailininkai, kuriantys įvairiose liaudies dailės srityse: keramikai, tapytojai, medžio drožėjai, audėjos, mezgėjos, popieriaus karpymo, šiaudinių sodų, žaislų kūrėjai. Ansambliečiai dainuoja, groja, moko amatų, dalyvauja edukacinėje veikloje miesto lopšeliuose-darželiuose. Folkloro kolektyvas daugiausia dainuoja savo regionui (Šiaulių kraštui) būdingas dainas, paimtas iš Šiaulių apylinkių: Gruzdžių, Kurtuvėnų, Kuršėnų, Micaičių, Raudėnų ir kitų. Mėgstamos ir dažnai dainuojamos žemaitiškos dainos, grojami instrumentiniai kūriniai.
Tautodailininkų folkloro kolektyvas dalyvavo Pasaulio lietuvių dainų šventėse bei Lietuvos tūkstantmečio dainų šventėje „Amžių sutartinė“. Dainavo ir grojo Šiaulių miesto, apskrities renginiuose: tautodailės parodų atidarymuose, Šiaulių miesto šventėse, Šiaulių kultūros centro festivalyje „Rudens mozaika“ ir kt.
2009 m. balandžio 24-25 dienomis tautodailininkų folkloro kolektyvas „Margulis“ ir Šiaulių krašto tautodailininkai dalyvavo Lietuvos vardo tūkstantmečio kultūros dienose Kaliningrado srityje, Černiachovske. Dalyvauta folkloro festivaliuose: Punske, Torūnėje, Augustave (Lenkija) bei Lietuvoje („Žiemgalos“ ir kt.).
2010 metais folkloro kolektyvas pažymėjo kūrybinės-koncertinės veiklos 20-metį. Ta proga surengė koncertų, amatų mokymų.
Kūrybinę-koncertinę programą planuoja tęsti ir savo išmoktas dainas, muziką, amatus perduoti jaunajai kartai.

 

Sutartinių giedotojų grupė MARTI (Šiauliai)
Vadovė Diana Martinaitienė
 
Grupė įsikūrė šiais metais. Joje gieda mama su dviem savo dukromis - 13-mete Damile ir 11-mete Vilija. Grupės pavadinimas yra pirmiausia šeimos pavardės - Martinaičiai - dalis. Mamos ir dukrų grupės pavadinimą taip pat prasmingai pateisina dvi žodžio marti reikšmės: marti - žmona ir marti - mergaitė, būsimoji nuotaka. Grupė gieda trejines ir dvejines sutartines.

 

Kapelija MINGĖ (Klaipėda)
Vadovas Rolandas Bučmys
 
Kapelija susikūrė 2000 metais, pernai atšventė savo 10 metų jubiliejų. Per šiuos metus aplankyta daug šalių, koncertuota Anglijoje, Belgijoje, Italijoje, Latvijoje, Ispanijoje, Vokietijoje ir, žinoma, Lietuvoje. Kapelija groja lietuvių liaudies melodijas ir dainas, tiek tikrą lietuvišką liaudies muziką, tiek ir savo kūrybos muzikikę. Kapelijos vadovas yra jūrininkas, todėl kai kurios dainos yra jūrinės tematikos, nes atspindi ir Klaipėdos krašto istoriją. Kapelija groja tradiciniais instrumentais: armonika, būgnu, smuiku, kontrabosu, lamzdeliu, mandolina ir kt. Repertuarą sudaro ir lietuvių liaudies šokiai, kuriuos patys ir groja ir moko jų kitus, ir žaidimai, dainos, romansai ir visi kiti kūrinukai, kurie patinka klausytojui. Kapelijos nariai yra penki vyrukai, kurie savo laisvalaikį skiria liaudiškai muzikikei.

 

Sutartinių giedotojų grupė SASUTALAS (Kaunas)
Vadovas Andrius Morkūnas
 
„Sasutalas“ - šešios skirtingo amžiaus moterys - susibūrė 2008 metų rugsėjį. Visos „Sasutalo“ narės dalyvauja ir kituose folkloro ansambliuose, turi nevienodą liaudiškojo dainavimo patirtį, todėl susibūrusios mokosi viena iš kitos, drauge „sutaria“. Grupės pavadinimas atspindi senąsias sutartinių giedojimo tradicijas, kada giedodavo labai artimos - vienos šeimos ar greta gyvenančios ir gerai sutariančios moterys. „Sasutalas“ atlieka skirtingų giedojimų būdų, taip pat šokamas, sutartines.

 

Šiaulių aklųjų ir silpnaregių kultūros namų folkloro ansamblis SEDULA
Vadovė Virginija Gintilaitė
 
Kolektyvas susikūrė 1981 metais. Pradžioje tai buvo liaudies dainų atlikėjų ansamblis. 1989 m. ansamblis pasipildė šokėjais ir muzikantais. Kolektyve yra 20 narių. Aldona Meškonienė ansamblyje dainuoja nuo pat jo įsikūrimo dienos. Kolektyvas atlieka žemaitišką repertuarą. Buvo parengtos velykinių ir advento giesmių, partizanų ir tremtinių dainų programos. Nuo 1990 m. kolektyvas dalyvavo visose Pasaulio lietuvių dainų šventėse, tarptautiniuose folkloro festivaliuose „Parbėg laivelis“ Klaipėdoje, „Skamba, skamba kankliai“ Vilniuje, „Er pajauga žali leipa“ Telšiuose, „Lek gerveli“ Kelmėje, „Saulės žiedas“ Šiauliuose, „Žiemgala“ Pakruojyje. Ansamblis dalyvauja LASS rengiamose meno mėgėjų šventėse ir apžiūrose, kurios vyksta kas dveji metai. 2004 m. kolektyvo vadovė V. Gintilaitė parengė tarptautinio folkloro festivalio „Tylus, tylus vakarielis“ projektą. 2005 m. kolektyvas dalyvavo koncertinėje išvykoje Punske (Lenkija). 2005 m. išleista kompaktinė plokštelė „Tylus, tylus vakarielis“.
2007 m. ansamblis dalyvavo išvykoje į tarptautinį regėjimo neįgaliųjų festivalį „Tyfloart-2007“ Čekijoje. 2007 m. surengta šventė „Viską sudėjom į dainą“, skirta folkloro ansamblio „Sedula“ kūrybinės veiklos 25-erių metų jubiliejui paminėti, ir išleista kompaktinė plokštelė „Šalis ta Lietuva vadinas“.
2008 m. kolektyvo vadovė V. Gintilaitė parengė ir įvykdė projektą respublikinė folkloro ansamblių šventė „Šalis ta - Lietuva vadinas“. Tų pačių metų birželio mėn. dalyvavo Latvijos aklųjų ir silpnaregių kultūriniame renginyje Rygoje „Pinas dainos, muzika ir eilės“.

 

Šiaulių aklųjų ir silpnaregių kultūros namų liaudiškos muzikos kapela ŠELMIAI
Vadovas Arūnas Šliauteris
 
Kapela įsikūrė 1961 metais. Yra nuolatinė respublikinių bei Pasaulio lietuvių dainų švenčių, įvairių regioninių švenčių bei festivalių dalyvė. Nuo 2004 m. kapelai vadovauja A. Šliauteris. Nuo 2005 metų kapela bei tautinių šokių kolektyvas „Vajaunas“ yra parengę bendrą koncertinę programą. Kolektyvas dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose Olandijoje, Portugalijoje, Sardinijoje, Tailande. Yra įrašęs kompaktinę plokštelę „Trenk, polkute“.
 
 
Vilniaus Trakų Vokės bendruomenės kultūros centro folkloro ansamblis VIJA
Vadovė Rasa Kasperavičiūtė
 
Folkloro ansamblis „Vija“ susikūrė 1999 metų gegužės mėnesį. Tada įvyko pirmasis koncertas visuomenei, skirtas Motinos dienai. Nuo to laiko kasmetinis renginys, skirtas šiai datai, yra laikomas ansamblio gimtadieniu.
Ansamblio įkūrėja ir pirmoji vadovė - Emilija Stankevičienė. Nuo 2008 m. ansambliui vadovauja R. Kasperavičiūtė.
„Vijos“ repertuare skamba Kaišiadorių krašto (kietaviškių) dainos. Dauguma dzūkiškų dainų, kurių ne viena iš dėdės Juozo (Juozo Averkos) repertuaro. Mėgstamos ir kitų regionų dainos. Smagūs šokiai ir rateliai visada paįvairina ansamblio programas. Muzikuoja smuikais, armonika, kontrabosu, kanklėmis, lamzdeliais, muša būgną bei būgnelį.
Kolektyvo narių amžius nuo 15 iki 80 metų. Tai užtikrina ansamblio ateitį. Dauguma dayvių - šeimos. Pradėjusios dainuoti moterys įtraukė vyrus, o paskui juos repeticijose pasirodė ir vaikai. Šiuo metu ansamblyje 19 narių.
„Vijos“ ansamblis daug ir noriai koncertuoja, organizuoja kalendorines šventes ir vakarones visuomenei. Kasmet dalyvauja festivalyje „Skamba, skamba kankliai“, Pasaulio lietuvių dainų šventėse, Vilniaus miesto renginiuose, mugėse. „Vija“ liaudies dainą ir šokį neša į įvairias Lietuvos vietoves, festivalius, taip pat ir už jos ribų.