III TARPTAUTINIS FOLKLORO KONKURSAS-FESTIVALIS „SAULĖS ŽIEDAS". KONKURSO REZULTATAI
DIDYSIS PRIZAS
1 500 € - LIAUDIES ŠOKIŲ ANSAMBLIS „NARTEBI" Tbilisis (Gruzija)
ŽIŪROVŲ PRIZAS
UAB „ŠIAULIŲ TAURO TELEVIZORIAI" TELEVIZORIUS - LIAUDIES ŠOKIŲ ANSAMBLIS „NARTEBI" Tbilisis (Gruzija)
SPECIALUS PRIZAS UŽ TRADICIJŲ PLĖTOTĘ
SIGITOS MILVIDIENĖS PAVEIKSLAS „SAULĖS ŽIEDAS" - FOLKLORO ŠOKIŲ GRUPĖ „ZAWIERCIE"Zavercis (Lenkija)
SPECIALUS VERTINIMO KOMISIJOS PRIZAS UŽ SCENINIO ĮVAIZDŽIO SUKŪRIMĄ
600 € - LIAUDIES ŠOKIŲ ANSAMBLIS „NARTEBI" Tbilisis (Gruzija)
SPECIALUS PRIZAS UŽ TRADICIJŲ PUOSELĖJIMĄ
LIETUVIŲ TRADICINIS INSTRUMENTAS - FOLKLORO GRUPĖ „ŽIBINYČIA" Marijampolė (Lietuva)
SPECIALUS PRIZAS UŽ TALENTĄ
LIETUVIŲ TRADICINIS INSTRUMENTAS - SHIN JEONGSUN (Pietų Korėja)
I KATEGORIJA
TRADICINIO FOLKLORO ŠOKĖJŲ GRUPĖS
I JANINOS SAVIVALDYBĖS KULTŪROS CENTRO FOLKLORO GRUPĖ Ioannina (Graikija)
AUKSAS 800 €
II FOLKLORO GRUPĖ „PONIKVA" Žalec (Slovėnija)
SIDABRAS 600 €
III FOLKLORO GRUPĖ „JORĖ" Vilnius (Lietuva)
BRONZA 400 €
II KATEGORIJA
STILIZUOTO FOLKLORO ŠOKĖJŲ GRUPĖS
II ANKIROS KULTŪROS, MENO IR JAUNIMO KLUBAS Ankara (Turkija)
SIDABRAS 400 €
III FOLKLORO ANSAMBLIS „KARDZALI" Kardzaly (Bulgarija)
BRONZA 300 €
III KATEGORIJA
INSTRUMENTINĖS MUZIKOS GRUPĖS
I FOLKLORO GRUPĖ „PONIKVA" Žalec (Slovėnija)
AUKSAS 150 €
II FOLKLORO IR MUZIKOS GRUPĖ „HELOLD0-WILARIA" Holtzwihr (Prancūzija)
SIDABRAS 100 €
III LIAUDIŠKOS MUZIKOS ANSAMBLIS „KARDZALI" Kardzaly (Bulgarija)
BRONZA 60 €
IV KATEGORIJA
TRADICINIO DAINAVIMO GRUPĖS
I FOLKLORO GRUPĖ „JORĖ" Vilnius (Lietuva)
AUKSAS 150 €
II FOLKLORO ANSAMBLIS „SEODO SORI BAEBANGGI" (Pietų Korėja)
SIDABRAS 100 €
III JANINOS SAVIVALDYBĖS KULTŪROS CENTRO FOLKLORO GRUPĖ Ioannina (Graikija) 
BRONZA 60 €
V KATEGORIJA
SOLO VOKALISTAI
I NITISH Punjab (Indija)
AUKSAS 80 €
II JOLANTA BALNYTĖ Neveronys (Lietuva)
SIDABRAS 60 €
III NAKKEE KIM (Pietų Korėja)
BRONZA 50 €
VI KATEGORIJA
SOLO INSTRUMENTALISTAI
I MOLDOVAN IOAN Leshu (Rumunija)
AUKSAS 80 €
II IVAN IVANOV Kardzaly (Bulgarija)
SIDABRAS 60 €
III DIANA ŠEDUIKIENĖ Palanga (Lietuva)
BRONZA 50€
 
2009 m. konkurso dalyviai
 
LIAUDIŠKOS MUZIKOS ANSAMBLIS „KARDZALI" Kardžalis (Bulgarija)
Meno direktorius Vasil VASSILEV

Folkloro ansamblis įkurtas 1948 metais Kardžalio miesto kultūros namuose. Jau 60 metų šokių grupė atskleidžia bulgarų folkloro grožį ir jėgą tūkstančiams žiūrovų Bulgarijoje ir užsienio šalyse.
Ansamblis – daugelio tarptautinių ir nacionalinių turnyrų ir festivalių nugalėtojas, surengęs pasirodymus savo šalyje, taip pat Turkijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Austrijoje, Rusijoje, Suomijoje, Alžyre, Maroke, JAV, Italijoje.
 
JANINOS SAVIVALDYBĖS KULTŪROS CENTRO FOLKLORO GRUPĖ Janina (Graikija)
Meno direktorius Ilias GARTZONIKAS
Pedagogas Nikos NOUSIAS

Janinoje – legendų ir tradicijų mieste – savivaldybės kultūros centre 1984 metais įkurtas tautinių šokių padalinys.
Grupė siekia išsaugoti, atgaivinti ir toliau plėtoti populiarios muzikos ir šokio tradicijas, jungdama įvairius jų elementus. Viena karta perduoda pamokymus, legendas, istorijas, triumfą ir prisiminimus kitai kartai per šokius ir dainas.
Grupė gali pademonstruoti per 400 šokių, 130 tradicinių dainų, 40 vaidinimų bei tradicinių žaidimų iš įvairių šalies regionų: Janinos, Zagoros, Kretos, Egėjo jūros salų ir kt., taip pat pristato nacionalinius šokius (sirtakis, Zorbos šokis).
Grupė dalyvavusi daugiau nei 500 pasirodymų Graikijoje ir visame pasaulyje. Tai viena iš pastaraisiais metais daugiausiai apdovanojimų pelniusių Graikijos grupių.
 
LIAUDIES ŠOKIŲ ANSAMBLIS „NARTEBI" Tbilisis (Gruzija)
Direktorius Tamaz GOGOBERIDZE 
Meno direktorius Roman BIRTVELISHVILI

Choreografinis ansamblis „NARTEBI" įkurtas 2000 metais. Ansamblyje yra 50 šokėjų ir dainininkų; šokėjų amžius nuo 16 iki 30 metų.
Ansamblio repertuarą sudaro geriausi liaudies šokiai: „Kartuli", „Adjarian", „Farikaoba" ir kt. ir geriausios liaudies dainos.
Ansamblis tapęs daugelio tarptautinių festivalių laureatu, koncertavęs Turkijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Nyderlanduose.
 
SEODO SORI FOLKLORO ANSAMBLIS (Pietų Korėja)
Vadovas Park JUNYOUNG
Choreografas Yu JUHUI

Seodo Sori dainos buvo perteikiamos Hwanghae ir Pyeongan provincijose Korėjos pusiasalio šiaurės vakarų dalyje. Didžioji dalis Seodo regiono dabar priklauso Šiaurės Korėjai (Sori korėjietiškai reiškia dainą).
Ansamblis atlieka įvairias dainas: nuo paprastų, dainuojamų valstiečių, iki aukštesnio lygio, atliekamų liaudies dainininkų. Tai liaudies dainos, kurios paprastai yra trumpos, arba baladės – daug ilgesnės už pirmąsias. Dainos atspindi regiono žmonių gyvenimą ir emocijas.
Korėjiečių dainos skirstomos į kelias grupes: Namdo Sori (pietvakarių regiono), Gyeonggi Minyo (centrinio ir vakarų regiono), Dongbu Minyo (rytų regiono), Čedžu Minyo (didžiausios Korėjoje Jeju salos) ir Seodo Sori (šiaurės vakarų regiono) dainos.
Ansamblis dalyvavo įvairiuose festivaliuose Europoje, Kinijoje ir Korėjoje, taip pat festivalyje „Baltica 2006" Taline, įvairiuose liaudies muzikos festivaliuose Estijoje, Suomijoje, Latvijoje ir t. t.
 
FOLKLORO IR MUZIKOS ANSAMBLIS „HELOLDO-WILARIA" Holcviras (Prancūzija)
Vadovas Roger KLEITZ

Ansamblis „Helodo-Wilaria" yra tradicinė šokių ir muzikos grupė, įkurta 1978 metais Holcvire. Grupės pavadinimas – tai pirmojo romėnų kaimo vyriausiojo vardas. Ansamblyje dalyvauja suaugusieji, paaugliai ir vaikai – iš viso 65 narių.
Akordeonu grojama tipiška Elzaso regiono muzika. Į programą įtraukta daug šokių: mazurkos, šokis su ragana (pranc. danse de la sorciere), salamandra, reinlenderis ir kt.
Grupė dalyvavo festivaliuose Prancūzijoje ir užsienyje: Izraelyje, Turkijoje, Kanadoje, Japonijoje, Lenkijoje, Pietų Afrikoje, Estijoje, Italijoje, Čekijoje.
 
FLEITŲ ANSAMBLIS „RAPSODIA TRISCASILOR" Lešu (Rumunija)
Vadovas Nicolae-Grigore LUPSAN

Lešu miestas įsikūręs kalnuotoje Šiaurės Rumunijos Bistricos Neseudo apskrityje. Šio miesto gyventojų pagrindinis užsiėmimas yra ūkininkavimas, gyvulininkystė, ypač avininkystė. Ganydami avis, piemenys pasigamina paprastus instrumentus, tokius kaip paprastoji fleita. Dainuodami ir grodami jie išreiškia meilę ir liūdesį.
1953 metais vienas verslininkas sugalvojo suvienyti piemenis ir sukurti folkloro ansamblį. Ansamblio veikla buvo labai sėkminga, jis laimėjo keletą vietinių ir nacionalinių apdovanojimų folkloro konkursuose. Nuo 1969 metų Lešu mieste rengiami kasmetiniai festivaliai „Rapsodia Triscasilor", skirti šiam ansambliui.
Ansamblis turi platų dainų repertuarą, būdingą Šiaurės Rumunijai ir Lešu regionui. Kai kurie kūriniai – baladės, liaudies šokiai, liūdesio bei šūksnių dainos.
 
LEŠU FOLKLORO GRUPĖ Lešu (Rumunija)
Grupės vadovas Hodoroga FLORIN
Vokalo grupės vadovas Elena LUPSAN

Tradiciniai tautiniai šokiai atliekami Lešu mieste nuo senų laikų. Nuo 1910 metų miesto šokių ansambliai susivienijo ir dabar groja kartu.
Vokalinė folkloro grupė įkurta 1935 metais. Ji atlieka daugelį Lešu slėnio, Nesaudo regiono liaudies dainas daugelyje Rumunijos scenų.
 
 
FOLKLORO GRUPĖ „PONIKVA" Žalecas (Slovėnija)
Meno vadovė Mąjda KRIČEJ
Prezidentas Milan COKAN

Pirmuosius žingsnius atlikėjai žengė 1996 metais, o folkloro grupė įregistruota 2000 metais.
Pagrindinis šios folkloro grupės tikslas – atgaivinti ir atkurti folkloro tradicijas ir papročius, taip pat perduoti šias žinias jaunesnėms kartoms.
Grupę sudaro 30 žmonių. Ansamblis dalyvauja daugelyje regiono, šalies, tarptautiniuose pasirodymuose ir televizijos renginiuose. Grupės nariai groja armonikomis.
 
ŠOKIŲ ANSAMBLIS „LAKRANGA" Kolombas (Šri Lanka)
Direktorius Lionel Sirisena

Šokių mokykla „Lakrangos scenos meno centras" – kultūrinio folklorinio šokio akademija prie Šri Lankos kultūros ministerijos. Grupė taip pat yra tarptautinių IOV ir CID organizacijų narė.
Šis ansamblis nuo 2000 metų dalyvavo daugelyje tarptautinių festivalių Kinijoje, Rumunijoje, Šveicarijoje, Čekijoje, Tolimuosiuose Rytuose ir kitur.
Atlieka originalius Šri Lankos regiono liaudies šokius, būgnų muziką. Tradiciniai Šri Lankos šokiai skirstomi į Kandyan, Low country ir Sabaragamuwa šokio stilius.
 
ANKIROS KULTŪROS, MENO IR JAUNIMO KLUBAS Ankara (Turkija)
Vadovas Tamer YAMAN

Ankiros kultūros, meno ir jaunimo klubas įkurtas 2005 metais; jo tikslas – pristatyti Turkijos kultūrą ir tradicines vertybes šalies jaunimui bei išsaugoti tradiciją, saugoti ir perduoti kitoms kartoms šias vertybes. „Ankira" vertina troškimą atstovauti ir pristatyti turtingą Antalijos kultūrą kitoms kultūroms.
Daug grupės narių dalyvavo įvairiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose, konkursuose ir organizacijose. Asociacijos repertuaras gana platus. Jame gausu šokių iš įvairių šalies regionų.
 
VILNIAUS TAURAKALNIO KULTŪROS CENTRO FOLKLORO ANSAMBLIS „JORĖ" Vilnius (Lietuva)
Vadovai Rūta ir Gintaras ALEKSIŪNAI

Folkloro ansamblis „Jorė" įsikūrė 1988 metais tautinio sąjūdžio laiku, kai būrėsi daugybė naujų folkloro ansamblių, o jų nariai važinėjo į ekspedicijas ir kaimuose užrašinėjo senąsias dainas, šokius. Vėliau iš surinktos medžiagos patys mokėsi.
Tai vienas iš gyvybingiausių Vilniaus miesto folkloro ansamblių, nuolat koncertuojantis Lietuvoje ir užsienyje. Jis kviečiamas dalyvauti miesto renginiuose, folkloro festivaliuose – „Skamba skamba kankliai", „Baltica", Pasaulio lietuvių dainų šventės Folkloro dienos programose ir kt. „Jorė" – 2006 metų „Aukso paukštės" laureatas.
„Jorės" repertuare daugybė dainų, šokių ir žaidimų iš visų Lietuvos regionų, didžiąją jų dalį ansambliečiai išmoko iš kaimo žmonių. Ansamblis parengęs įdomių programų (advento, Užgavėnių, pavasario, vasaros ciklo ir kt.), programą Motinos dienai įrašė ir Lietuvos televizija. „Jorės" atliekamų tradicinių liaudies dainų ir instrumentinės muzikos kūrinių galima išgirsti išleistoje garsajuostėje ir kompaktinėje plokštelėje.
Vadovai yra miestiečiai, tačiau puikiai perima ir perduoda etninės kultūros vertybes ansamblio nariams, o vėliau įtaigiai, su polėkiu skleidžia jas visuomenei.
 
ŠOKIŲ KOLEKTYVAS „VAJAUNAS" Šiauliai (Lietuva)
Vadovas Romas LAUGALIS

2002 metų birželio mėn. vadovo Romo Laugalio suburtas šokių kolektyvas 2003 metų pabaigoje įregistruotas kaip tautinių šokių klubas „Vajaunas". Nuo 2005 metų Šiaulių miesto aklųjų ir silpnaregių kultūros namų šokių kolektyvas.
Kolektyvas koncertuoja miesto ir rajono šventėse, dalyvauja meno mėgėjų kolektyvų festivaliuose-konkursuose „Rudens mozaika", „Suk ,suk ratelį", „Pora už poros", „Iš aplinkui". Nuo 2005 metų bendrauja su kapela „Šelmiai", todėl dažnai šoka ir kapelų šventėse.
Kolektyvas atstovauja Lietuvą ir užsienio šalyse: Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Italijoje, Olandijoje, Tailande.
 
KAUNO RAJONO NEVERONIŲ KULTŪROS CENTRO FOLKLORO ANSAMBLIS „VIEŠIA" Neveronys (Lietuva)
Vadovė Jolanta BALNYTĖ

Ansamblis susibūrė 1998 metais Neveronių kultūros centre. Nuo 1999 metų birželio mėnesio ansambliui vadovauja Jolanta Balnytė. Savo pavadinimui ansambliečiai pasirinko upės pavadinimą, kuri teka per Neveronis.
Folkloro ansamblyje „Viešia" yra 25 nariai. Ansamblis populiarina senąsias lietuviškas tradicijas, dainas, šokius. Repertuarą sudaro medžiaga, surinkta naudojantis archyvais ir įrašais iš ekspedicijų po Neveronių apylinkes. Taip pat „Viešios" repertuare skamba visų Lietuvos regionų dainos, tradiciniai šokiai bei instrumentinė muzika.
Kiekvienais metais folkloro ansamblis „Viešia" dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose folkloro festivaliuose: „Atataria lamzdžiai", „Saulės žiedas", „Ant vandens", koncertuoja visame Kauno rajone, taip pat daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių. Lietuvišką folklorą pristatė žiūrovams Lenkijoje, Lomžos miestelyje.
 
FOLKLORO ANSAMBLIS „ŽIBINYČIA" Marijampolė (Lietuva)
Vadovas Žydrūnas RUTKAUSKAS

Folkloro ansamblis „Žibinyčia" gyvuoja nuo 2004 metų rudens. Įvairių profesijų marijampoliečius, mokinius, studentus vienija noras pažinti ir puoselėti tradicinės kultūros palikimą, meilė savo krašto dainai ir šokiui. Šiuo metu ansamblyje yra 25 nariai.
Nors ansamblis atlieka visos Lietuvos folklorą, repertuaro pagrindą sudaro Sūduvos krašto dainos, šokiai, rateliai, instrumentinė muzika ir pasakojamoji tautosaka: sakmės, pasakos, pasakojimai, anekdotai ir kt., kuriuos stengiamasi pasakoti savo tarme. Šokami įvairių Lietuvos etnografinių regionų šokiai.
Ansamblis – nuolatinis miesto švenčių, įvairių renginių dalyvis ir organizatorius. Per pastaruosius keletą metų daug koncertuota Marijampolės apskrityje, dalyvauta respublikiniuose renginiuose. 2007 metais Sūduvos kraštą atstovauta XXXV tarptautiniame folkloro festivalyje „Skamba, skamba kankliai". 2008 metais tarptautiniuose folkloro festivaliuose „Parbėg laivelis" Klaipėdoje, „Tek saulužė ant maračių" Nidoje, „Baltica" Vilniuje.
 
Solistai
 
HALIL ISMAIL Kardžali (Bulgarija), IVAN IVANOV Kardžali (Bulgarija), IVAN IVANOV Zavercis (Lenkija), WOO EUNHA(Pietų Korėja), SHIN JEONGSUN (Pietų Korėja), NAKKEE KIM (Pietų Korėja), MOLDOVAN IOAN Lešu (Rumunija),SERETAN IOAN Lešu (Rumunija), TODICA LEON Lešu (Rumunija), SALIM KABACI Ankara (Turkija), JOLANTA BALNYTĖ Neveronys (Lietuva), BIRUTĖ ČEPIENĖ Girkaliai (Lietuva), ARVYDAS LEŠČINSKAS Petrašiūnai (Lietuva),DIANA ŠEDUIKIENĖ Palanga (Lietuva).
 
2009 m. festivalio dalyviai
 
ŠIAULIŲ UNIVERSITETO LIAUDIŠKOS MUZIKOS ANSAMBLIS „SAULĖ" Šiauliai (Lietuva)
Ansamblio meno vadovas Darius DAKNYS
Choreografinės grupės vadovas Edmundas VERPETINSKAS
Vokalo grupės vadovas Eugenijus ANDRULIS
Vadybininkas Zenonas RIPINSKIS

Šiaulių universiteto liaudiškos muzikos ansamblis „Saulė“ gyvuoja nuo 1972 m. Šiuo metu ansamblyje groja, dainuoja ir šoka per 30 studentų, dėstytojų ir Universiteto absolventų, nesiskiriančiu su kolektyvu iki šiol.
„Saulės" repertuare – tradicinės muzikos ir dainų aranžuotės, originalūs Lietuvos kompozitorių kūriniai, sukurti remiantis lietuvių folkloro tradicijomis, sceniniai šokiai ir tradicinis lietuvių liaudies folkloras.
Kolektyvas dalyvauja įvairiuose šalies ir užsienio folkloro bei liaudiškos muzikos festivaliuose, konkursuose, kur ne kartą pelnyti laureatų ir diplomantų vardai. 1999 m. už puikius kūrybinius pasiekimus „Saulei" paskirta geriausios Lietuvos liaudiškos muzikos kapelos nominacija ir įteikta „Aukso paukštė".
Nuo 2002 m. ansamblis yra Tarptautinės liaudies meno organizacijos (IOV) narys.
 
ŠIAULIŲ MIESTO KULTŪROS CENTRO „LAIPTŲ GALERIJA" FOLKLORO ANSAMBLIS „SALDUVĖ" Šiauliai (Lietuva)
Vadovai Violeta ir Darius DAKNIAI

Šiaulių miesto rytiniame pakraštyje yra istorinis piliakalnis, Salduvės kalnu vadinamas, todėl neatsitiktinai miesto kultūros centro „Laiptų galerija" folkloro ansamblis pasirinko „Salduvės" vardą. Ansamblis gyvuoja nuo 1986 m. Šiuo metu ansamblyje groja, šoka ir dainuoja 30 dalyvių.
Šiauliai – apskrities centras, kurio teritorijoje susieina dvi Lietuvos etninės sritys – Aukštaitija ir Žemaitija, todėl „Salduvės" repertuare aukštaičių ir žemaičių dainos, šokiai, žaidimai, pasakojimai.
„Salduvė" daug koncertuoja, populiarina folklorą vakaronėse ir Šiaulių mieste, ir visoje Lietuvoje. Sėkmingai koncertavo užsienyje: Latvijoje (1993; 2005; 2008), Čekijoje(1997), Vengrijoje (1998; 2007), Didžiojoje Britanijoje (1998; 2004), Estijoje (1999; 2003), Danijoje (2000), Portugalijoje (2002), Slovakijoje (2003), Graikijoje (2006), Turkijoje (2008).
„Salduvė" ne kartą yra dalyvavusi Lietuvos radijo ir televizijos laidose, išleidusi keturis muzikinius albumus: „Salduvė" (1996), „Patrepsėkim" (2000), „Tarp aukštaičių ir žemaičių" (2005), „Išlieti meilę lyg šaltinį" (2007). Už puikius kūrybinius pasiekimus ansambliui „Salduvė" paskirta geriausio 2008 m. Lietuvos miesto folkloro ansamblio nominacija ir įteikta „Aukso paukštė".
Nuo 1999 m. „Salduvė" – Tarptautinės liaudies meno organizacijos IOV) narė.
 
FOLKLORO ANSAMBLIS „GASUŽIS" Šiauliai (Lietuva)
Vadovė Rosita KALINIENĖ

Šiaulių Gegužių vidurinės mokyklos folkloro ansamblis „Gasužis" įkurtas 2005 m.
Dalyvių amžius nuo 9 iki 13 metų. Kolektyvo dalyvių skaičius – 26 vaikai.
Parengtos koncertinės programos: „Vaikai vaikai, vanagai...", „Užteka teka šviesi saulelė", „Saulele, motule, in mus suk", „Supkit meskit...", „Oi atvažiuoja šventa kalėda“, „Šalta žiema šalin eina".
Ansamblis dalyvauja Šiauliuose organizuojamuose festivaliuose „Saulės vaikai" ir „Rudens mozaika", taip pat Šiaulių etnokultūros centro organizuojamuose renginiuose ir šventėse mieste. 2007 m. ir 2009 m. dalyvavo Lietuvos vaikų liaudies kūrybos atlikėjų konkurse „Tramtatulis", kur abu kartus sutartinių giedotojos tapo diplomantėmis. Patys organizuoja seminarus Šiaulių miesto pradinių klasių mokiniams apie senovines lietuvių šventes. Dalyvauja Lietuvos Dainų šventėse.
2007 m. ir 2009 m., dalyvavo Splius televizijos laidoje „Bumcės pokštai" apie Velykas ir Užgavėnes. 2008 m. ir 2009 m. buvo pakviesti į Šiaulių televizijos laidą
Bitinijos šalis", kur filmavosi apie Adventą ir Velykas.
 
NETRADICINIO FOLKLORO GRUPĖ „KITAVA" Šiauliai (Lietuva)
Vadovai Rasa ir Kęstutis STOŠKAI

Kodėl KITAVA?
Nuo žemaitiškų žodžių junginio „Kitap, va!" (liet. Kitaip, va). Iš to ir KITAVA.
Grupė susibūrė 2001 m. Šiaulių universitete. Ją sudaro 7 nariai. Kolektyvo repertuare – netradiciškai interpretuojama lietuvių liaudies muzika, kuri derinama su roko, bliuzo, džiazo bei pop muzikos elementais.
2005 m. grupė pristatė pirmąją kompaktinę plokštelę „Kitaip", 2007 m. – antrąją – „Oi, ant kalno".
Šiandien grupė reprezentuoja Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakultetą.
 
LIETUVOS KARIUOMENĖS LDK GEDIMINO ŠTABO BATALIONO ORKESTRAS (Lietuva)
Vadovas Egidijus ALIŠAUSKAS

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1991 m. rugsėjo 4 d. įkurtas Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos orkestras (GSO). Orkestrą sudaro profesionalūs muzikai.
Orkestro pagrindinė paskirtis – dalyvauti aukštų užsienio svečių oficialiuose sutikimuose, Lietuvos kariuomenės iškilminguose ceremonialuose, valstybinių švenčių progomis rengiamuose renginiuose. Be to, orkestras rengia solinius koncertus Lietuvos visuomenei, jo įrašai skamba per radiją bei televiziją. Išleistos septynios kompaktinės plokštelės.
Nuo pat gyvavimo pradžios orkestras glaudžiai bendradarbiauja su kariniais orkestrais ir jų dirigentais iš Europos Sąjungos bei JAV. GSO sėkmingai dalyvavo karinės muzikos festivaliuose bei koncertavo Vokietijoje, Belgijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Danijoje, Prancūzijoje, Estijoje, Švedijoje, Gudijoje. 1996 m. Lenkijoje tarptautiniame orkestrų festivalyje-konkurse „Auksinė lyra" laimėjo grand prix, o 1999 m. NATO karinių orkestrų festivalyje Kaizerslauterne (Vokietija) koncertavo 23 tūkst. klausytojų.
Orkestro repertuaras – Lietuvos ir pasaulio kompozitorių populiari orkestrinė, originali šiuolaikinė muzika ir klasikinių kūrinių aranžuotės.
 
ŠIAULIŲ AKLŲJŲ IR SILPNAREGIŲ KULTŪROS NAMŲ FOLKLORO ANSAMBLIS „SEDULA" Šiauliai (Lietuva)
Vadovė Virginija GINTILAITĖ

1981 m. susikūrė liaudies dainų atlikėjų ansamblis, kuris 1989 m., kolektyvui pasipildžius šokėjais ir muzikantais, peraugo į folkloro ansamblį, pasivadinusį „Sedula".
Parengtos Velykų ir Advento giesmių, partizanų ir tremtinių dainų programos. Nuo 1990 m. ansamblis buvo visų Pasaulio lietuvių dainų švenčių dalyvis. Ansamblis kviečiamas ir dalyvauja folkloro festivaliuose Klaipėdoje, Nidoje, Vilniuje, Telšiuose, Kelmėje, Pakruojyje.
2004 m. ansamblis ir jų vadovė suorganizavo Tarptautinį folkloro festivalį „Tylus, tylus vakarielis“. 2005 m. išleista kompaktinė plokštelė „Tylus, tylus vakarielis". 2006 m. ansamblio kūrybinės veiklos 25-erių metų jubiliejaus proga išleista kompaktinė plokštelė „Šalis ta Lietuva vadinas". 2007 m. ansamblis dalyvavo Tarptautiniame regėjimo neįgaliųjų festivalyje „Tyfloart – 2007" Čekijoje. 2008 m. ansamblio vadovė suorganizavo respublikinę folkloro ansamblių šventę „Šalis ta – Lietuva vadinas".
 
ŠIAULIŲ AKLŲJŲ IR SILPNAREGIŲ KULTŪROS NAMŲ LIAUDIŠKOS MUZIKOS KAPELA „ŠELMIAI" Šiauliai (Lietuva)
Vadovas Arūnas ŠLIAUTERIS

Šiaulių aklųjų ir silpnaregių kultūros namų liaudiškos muzikos kapela „Šelmiai" gyvuoja nuo 1961 m. Nuo 2004 m. kolektyvui vadovauja Arūnas Šliauteris.
Kapela – nuolatinė Pasaulio lietuvių dainų švenčių dalyvė, aktyviai dalyvauja respublikinėse ir regioninėse liaudiškos muzikos kapelų šventėse. Liaudiškos muzikos kapela „Šelmiai" kartu su tautinių šokių kolektyvu „Vajaunas" paruošę bendrą programą, sėkmingai dalyvavo Tarptautiniuose festivaliuose Portugalijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Olandijoje ir Tailande.
 
ŠIAULIŲ MIESTO PUČIAMŲJŲ ORKESTRAS Šiauliai (Lietuva)
Vadovas Vytautas PILIBAVIČIUS

Šiaulių pučiamasis orkestras įkurtas 1966 m. Stasio Jautakio iniciatyva nuo 2008 m. jam vadovauja Vytautas Pilibavičius.
Orkestras nuo 1970 m. respublikinių, vėliau Pasaulio lietuvių dainų švenčių dalyvis, per minėtas š ventes vykusių konkursų prizininkas ir laureatas.
Orkestras koncertuoja Šiaulių mieste ir apskrityje, dalyvauja festivaliuose (Mažeikiuose, Panevėžyje, Kaune, Palangoje, Plungėje ir kituose miestuose), respublikiniuose pučiamųjų orkestrų čempionatuose. Sėkmingai koncertavęs Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Olandijoje.
Per metus pučiamųjų orkestras parengia 3–4 koncertines programas (repertuare klasika, šiuolaikiniai kūriniai, populiarioji, pramoginė muzika, džiazas), surengia 30–35 koncertus.
Šiaulių pučiamųjų orkestras koncertuoja kartu su tarptautinių konkursų laureatais: Jurgita Lopetaite, Judita Leitaite, Rimantu Vingru, Vytautu Juozapaičiu ir kt. žinomais atlikėjais. Orkestras yra parengęs koncertinę programą kartu su šokėjomis.
 
ŠV. CECILIJOS RELIGINĖS SAKRALINĖS MUZIKOS ANSAMBLIS Šiauliai (Lietuva)
Vadovė Rolanda KALAKAUSKIENĖ

Šv. Cecilijos religinės sakralinės muzikos ansamblis susikūrė 1997 m. prie Šiaulių Katedros. Visi šio ansamblio nariai – pedagogai, turintys aukštąjį ar kitokį muzikinį išsilavinimą, dirbantys mokyklose ir vadovaujantys muzikiniams kolektyvams. Pagrindinis ansamblio tikslas – išsaugoti ir puoselėti mūsų tautos kultūrinį istorinį paveldą, rinkti, kaupti, įrašyti ir platinti senąsias lietuviškas giesmes „Kantičkas". Giesmėms pritarti naudojami senieji muzikos instrumentai – kanklės, daudytės, lumzdeliai, smuikas, psalteris.
Ansamblis koncertuoja šventėse, atlaiduose, gieda šv. Mišiose, dalyvauja įvairiose ekspedicijose, renka ir užrašinėja senąsias katalikiškas giesmes, jas šifruoja, tyrinėja. Neseniai išleido debiutinį albumą „Oi gražus gražus tolimas dangus". 2007 m. koncertavo Vokietijoje, Anglijoje.
 
ŠIAULIŲ UNIVERSITETO FOLKLORO ANSAMBLIS „VAIGUVA" Šiauliai (Lietuva)
Vadovė Diana MARTINAITIENĖ

„Vaiguva" gyvuoja jau 28 metus. Ansamblyje dalyvauja įvairių fakultetų studentai, kurie domisi etnine kultūra, o ypač autentišku liaudies menu: nori dainuoti, šokti, groti, susipažinti su liaudies amatais.
Ansamblio pavadinimas „Vaiguva" yra vandenvardis (hidronimas). Du sraunūs upeliai, įtekantys tiesiai į didžiausią Lietuvos upę Nemuną iš skirtingų jo pusių – vienas iš pietų, kitas iš šiaurės – vadinami šiuo vardu. Tai simbolizuoja jaunus veržlius žmones, kurie iš visos Lietuvos atvažuoja studijuoti į Šiaulius.
Ansamblį lanko iš įvairių Lietuvos regionų kilę studentai, todėl ir ansamblio repertuarą sudaro įvairių regionų folkloras. Tačiau labiausiai vertinama ir pirmenybę teikiama patiems seniausiems folkloro žanrams, tokiems kaip sutartinės ar kalendorinis folkloras. Prie mėgiamos muzikos pritaikyti ir kostiumai. Tai archeologinių žalvario papuošalų kopijos ir rūbų rekonstrukcijos šiandienos dizainerio požiūriu.
Į sutartinių grupę susibūrė „Vaiguvos" merginos, siekiančios praktiškai pažinti vieną iš seniausių ir sudėtingiausių atlikimo prasme lietuviško folkloro stilių – sutartines. Giedamos įvairių žanrų ir atlikėjų sudėčių sutartinės, bet labiausiai mėgiamos sinkretinio pobūdžio – šokamosios sutartinės. Taip pat mėginama atlikti ir instrumentines sutartines.
Šis archajiškas polifoninis dainavimo stilius traukia ir todėl, kad manoma jį buvus išskirtinai moterų raiškos sfera.
„Vaiguva" – tai nesiekiantis daug koncertuoti ansamblis, kuriam folkloras reikalingas kaip saviraiškos būdas, būtina kalendorinių ir šeimos švenčių dalis.
 
VERONIKA POVILIONIENĖ

Žymiausia lietuvių liaudies dainų atlikėja, tapusi išskirtiniu nacionalinės kultūros simboliu. Iš Dzūkijos kilusi dainininkė paveldėjo dainavimo tradiciją iš senųjų legendinių dainingojo krašto giesmininkų. Stiprus ir įtaigus Veronikos Povilionienės balsas itin išraiškingai atskleidžia dzūkiškų vienbalsių dainų melodiką, dermes bei intonacijas, protėvių pasaulio grožį ir būties autentiką. Greta gausių solinių pasirodymų ir įrašų dainininkė daug koncertuoja su folkloro ansambliu „Blezdinga". Ši atlikėja taip pat garsi projektais su džiazo ir akademinės muzikos kūrėjais: saksofonininku Petru Vyšniausku, kompozitoriais Vidmantu Bartuliu, Broniumi Kutavičiumi, Dainiumi Pulausku, kitais pripažintais menininkais, poetais, kino režisieriais. Dažnai liaudies dainas ji populiarina drąsiai ir novatoriškai, dainuodama su pop ir roko grupėmis „Antis", ŽAS, „Vairas", „Rebelheart", Gyčiumi Paškevičiumi.
Dainininkė yra ir įvairių muzikinių festivalių laureatė, pelniusi daugybę šalies apdovanojimų, taip pat gavusi Nacionalinę kultūros ir meno premiją 2008 m.
 
ŠIAULIŲ „SAULĖTEKIO" VIDURINĖS MOKYKLOS FOLKLORO ANSAMBLIS „VIEVERSĖLIS" Šiauliai (Lietuva)
Vadovas Arūnas STANKUS

Folkloro ansamblis „Vieversėlis" susibūrė 1998 m. Ansamblyje dalyvauja vaikai nuo 13 iki 18 metų. Mokiniai groja pačių pasigamintais lietuvių liaudies muzikos instrumentais: daudytėmis, ragais, skudučiais, lumzdeliais, ožragiu, būgnu, skrabalais, tabalais, basedle.
Koncertinių programų turinį sudaro aukštaičių ir žemaičių krašto liaudies kūryba. „Vieversėlis" koncertuoja miesto, šalies festivaliuose, seminaruose, konferencijose; vykdo ir dalyvauja etnokultūriniuose projektuose. Ansamblio dalyviai yra respublikinių konkursų „Tramtatulis" ir „Patrepsynė" laureatai ir diplomantai.
 
JONIŠKIO MENO MOKYKLOS ŽAGARĖS FILIALO SAKRALINĖS MUZIKOS ANSAMBLIS Žagarė (Lietuva)
Vadovė Irena STRIPINIENĖ

Joniškio meno mokyklos Žagarės filialo sakralinės muzikos ansamblis susibūrė 2006 m. Pati pirmoji išmokta ir pagiedota giesmė buvo „Giesmė apie šv. Barborą". Po metų ilgo ir sunkaus darbo profesoriaus Alfonso Motuzo padrąsinti, įrašė ir išleido pirmąją kompaktinę plokštelę „Padėka Dievui ir Barborai Žagarietei".
Kolektyve gieda ir Žagarės šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos klebonas kunigas Rimantas Žaromskis.
Repertuarą sudaro senovinės kantičkinės, liturginės, Taize ir šiais laikais sukurtos giesmės. Kas antrą sekmadienį ansamblis gieda Žagarės bažnyčioje jaunimo šv. Mišiose.
 
KELMĖS RAJONO PAKRAŽANČIO KULTŪROS CENTRO ŽALPIŲ SUAUGUSIŲJŲ ETNOGRAFINIS ANSAMBLIS Kelmė (Lietuva)
Vadovė Danutė ANANKAITĖ

Suaugusiųjų etnografinis ansamblis susikūrė 1967 m. Pirmoji kolektyvo vadovė Stasė Žalandauskienė. Nuo 1983 m. ansambliui vadovauja Danutė Anankaitė. Ansamblis atlieka savo krašto dainas, kurias pateikia kolektyvo senbuvės Teresė Ralienė, Danutė Nacienė. 1990 m. kolektyvas dalyvavo Respublikinėje dainų šventėje Vilniuje. Ansamblis gieda senovines kantičkines giesmes, kurių klausėsi 35-ojo Tarptautinio folkloro festivalio „„Skamba, skamba kankliai" dalyviai ir svečiai šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje. 2008 m. išleista senovinių kantičkinių giesmių kompaktinė plokštelė „Sveika būk, panele, cūdais pagarbinta".
 
Skaitovas VAIDOTAS KATUTIS Šiauliai (Lietuva)