I TARPTAUTINIS FOLKLORO KONKURSAS-FESTIVALIS „SAULĖS ŽIEDAS"
Didysis prizas 1500 € - VESZPREM DANCE ENSEMBLE (Vengrija)
I KATEGORIJA
TRADICINIO FOLKLORO ŠOKĖJŲ GRUPĖS
I HEDMARK DANSELAG Oslo (Norvegija)
II ADLINGTON FOLK DANCERS Chesire (Anglija)
III VESZPREM DANCE ENSEMBLE Veszprem (Vengrija)
II KATEGORIJA
STILIZUOTO FOLKLORO ŠOKĖJŲ GRUPĖS
I Folk dance ensemble „VIORICA" Tiraspol (Moldavija)
II Tautinių šokių kolektyvas „TREPSIS" Grigiškės (Lietuva)
III Folk group „KULTURNO DRUŠTVO KARLA ŠTREKLJA KOMEN" Komen (Slovėnija)
III KATEGORIJA
INSTRUMENTINĖS MUZIKOS GRUPĖS
I VESZPREM DANCE ENSEMBLE Veszprem (Vengrija)
II Folkloro ansamblis „SALDUVĖ" Šiauliai (Lietuva)
III Cyprus Cultural Folkloric Society „VASILITZIA" Larnaca (Kipras)
IV KATEGORIJA
TRADICINIO DAINAVIMO GRUPĖS
I Folk group „BEREGINYA" Khmelnitskiy (Ukraina)
II Folkloro ansamblis „PRAZDNIK" Visaginas (Lietuva)
III Folkloro ansamblis „KUPKĖMIS" Kupiškis (Lietuva)
V KATEGORIJA
SOLO VOKALISTAI
I SVITLANA TSYMBALYUK Khmelnitskiy (Ukraina)
II MARIA LAZAROU Larnaca (Kipras)
III INESE MIČULE Jelgava (Latvija)
VI KATEGORIJA
SOLO INSTRUMENTALISTAI
I TUDOR BOTNARU Chisinau (Moldavija)
II JUNG HAN SOO Seoul (Pietų Korėja)
III ARTŪRAS RUŠA Igliauka (Lietuva)
 
2005 m. dalyviai
 
Dalyviai iš Lietuvos
 
Šiaulių universiteto liaudiškos muzikos ansamblis "SAULĖ"
Ansamblio meno vad. Darius Daknys
Choreografinės grupės vad. Edmundas Verpetinskas
Vokalo grupės vad. Eugenijus Andrulis
Vadybininkas Zenonas Ripinskis
Šiaulių universiteto liaudiškos muzikos ansamblis „Saulė" gyvuoja nuo 1972 metų. Repertuarą sudaro tradicinis ir aranžuotas lietuvių liaudies folkloras, originalūs Lietuvos kompozitorių kūriniai, sukurti remiantis lietuvių folkloro tradicijomis. Šiuo metu ansamblyje dalyvauja per 30 Šiaulių miesto studentų, dėstytojų, mokyklų mokytojų bei ansamblio veteranų. Koncertiniai maršrutai „Saulės" ansamblį nuvedė į Latviją, Prancūziją, Olandiją, Vokietiją, Norvegiją, Švediją, Čekiją, Lenkiją, Kroatiją, Maltą, Angliją, Daniją, ir net 4 kartus į JAV. Išleistos 3 kompaktinės plokštelės, apie kolektyvą sukurtas LTV videofilmas. 1999 m. Anglijoje „Teesside International Eisteddfod" konkurse laimėtos 4 pirmosios, 2 antrosios ir 1 trečioji premijos. Už puikius kūrybinius pasiekimus „Saulės" ansambliui buvo paskirta geriausios 1999 m. Lietuvos liaudiškos muzikos kapelos nominacija ir įteikta „Aukso paukštė".
Šiaulių m. kultūros centro Vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „ABRŪSĖLIS"
Vad. Vita Taučienė
Kiekvienam lietuviui brangų palikimą - dainas, šokius, papročius ir dailiai austą baltąjį abrūsėlį sudėjome į vieną skrynelę - taip 1990 metų rugsėjį buvo įkurtas ansamblis „Abrūsėlis" , kurį lanko 4 - 17 metų amžiaus vaikai. Kolektyve vaikai susipažįsta su lietuvių tautos papročiais, mokosi groti kanklėmis, skudučiais, lamzdeliais, dainuoja autentiškas dainas. Labiausiai patinka šokti, vaidinti. Rudenį ansamblis švęs 15 metų jubiliejų.
Šiaulių m. kultūros centro žemaičių folkoro ansamblis „AUDA"
Vad. Mykolas Žalneravičius
„Auda" susikūrė 1986 m. Žodis „auda" pagal S.Daukantą - „giesmė-daina". Kolektyve dalyvauja per 30 dalyvių. Repertuarą sudaro autentiškas Žemaitijos regiono folkloras. Dalyvaujama įvairiuose miesto bei šalies renginiuose bei tarptautiniuose folkloro festivaliuose. Būta Suomijoje, Švedijoje, Estijoje, Latvijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Prancūzijoje. 2002 m. Italijoje tarptautiniame folkloro festivalyje-konkurse laimėta Grand-Prix. Yra išleistos trys kompaktinės plokštelės.
Šv.Cecilijos krikščioniškos muzikos ansamblis. Šiauliai
Vad. Rolanda Kalakauskienė
Šv.Cecilijos religinės-sakralinės muzikos ansamblis susikūrė 1997 m. prie Šiaulių Katedros. Visi šio ansamblio nariai - pedagogai, turintys aukštąjį ar kitokį muzikinį išsilavinimą, dirbantys mokyklose ir vadovaujantys muzikiniams kolektyvams. Pagrindinis ansamblio tikslas - išsaugoti ir puoselėti mūsų tautos kultūrinį - istorinį paveldą, rinkti, kaupti, įrašyti ir platinti senąsias lietuviškas giesmes „Kantičkas". Giesmėms pritarti naudojami senieji muzikos instrumentai - kanklės, daudytės, lumzdeliai, smuikas, psalteris. Ansamblis koncertuoja šventėse, atlaiduose, gieda šv.Mišiose, dalyvauja įvairiose ekspedicijose, renka ir užrašinėja senąsias katalikiškas giesmes, jas šifruoja, tyrinėja. Neseniai išleido debiutinį albumą „Oi gražus gražus tolimas dangus".
Radviliškio raj. Baisogalos folkloro ansamblis „DAINORIAI"
Vad. Stasė Anglickienė
Ansamblis susibūrė 1981 m. Dalyvauta daugelyje televizijos laidų, respublikiniuose bei tarptautiniuose festivaliuose, visose Pasaulio lietuvių Dainų šventėse. Koncertuota Sankt Peterburge, Maskvoje, Prancūzijoje. Kolektyvo atliekami kūriniai įrašyti 2 plokštelėse.
Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto netradicinio folkloro grupė „KITAVA"
Vad. Rasa ir Kęstas Stoškai
Grupė susibūrė 2001 metais Šiaulių universitete. Grupės pagrindą sudaro 7 muzikinį išsilavinimą turintys atlikėjai, grojantys smuiku, elektrine (akustine) gitara, bosine gitara, armonika (klavišais), mušamaisiais bei 2 vokalai. Repertuarą sudaro netradiciškai interpretuojama lietuvių liaudies muzika, kuri derinama su roko, bliuzo, džiazo bei pop muzikos elementais. Neseniai išleistame debiutiniame albume „Kitaip" skambanti muzika (savo stiliaus bei atlikimo įvairumu) patraukia tiek jaunesnio, tiek vyresnio amžiaus klausytoją.
Kupiškio kultūros centro folkloro ansamblis „KUPKĖMIS"
Vad. Alma Pustovaitienė
Kupiškio kultūros centro folkloro ansamblio „Kupkėmis" sutartinių giedotojų grupės repertuare svarbus dėmesys skiriamas senojo klodo palikimui - sutartinėms, kurias kolektyvas gieda jau apie aštuonerius metus. Šiuolaikinio klausytojo ausiai gana neįprasti sekundų sąskambiai žavi savo paslaptingumu. Ansambliečių tikslas - giedoti sutartines, mokyti jaunimą ir išlaikyti šį unikalų Sėlių krašto palikimą.
Palangos miesto folkloro ansamblis „MĖGUVA"
Vad. Zita Baniulaitytė
Instrumentinės grupės vad. Diana Šeduikienė Ansamblis susibūrė 1988 m. pasirinkdami „Mėgavos" vardą, nes taip vadinosi istorinė kuršių žemė, kuriai priklausė ir Palanga. Kolektyve dalyvauja įvairaus amžiaus žmonės. Ansamblio siela - vyresnieji, kurių dainas, šokius, muzikavimą ir išmintį perima jaunesni. Repertuaras paimtas iš ansamblio narių, pačių surinktas Palangos apylinkėse, taip pat iš fondų ir rinkinių. Tai vienbalsės vietinių Šventosios, Klaipėdos krašto; daugiabalsės žemaičių dainos, "kalnų" giesmės, rateliai, žaidimai, šokiai, instrumentinė muzika. Paruošta daug teminių programų, susietų su Palangos krašto istorija, papročiais. Ansamblio instrumentinėje grupėje grojama smuiku, cimbolais, armonika, bandonija, basedla, būgnu, lumzdeliu. Sėkmingai koncertuojama visoje Lietuvoje, dalyvaujama tarptautiniuose folkloro festivaliuose ir įvairiose šventėse. Atstovauta Lietuvai tarptautiniuose festivaliuose Latvijoje, Suomijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Ukrainoje. Ansambliečiai patys organizuoja įvairias šventes, kurių svarbiausia - Jurginės, sutelkianti folkloristus iš visos Lietuvos. „Mėguva", kaip geriausias miesto folkloro ansamblis, 2001 m. Lietuvos liaudies kultūros centro buvo nominuota „Aukso paukšte".
Žemaitijos nacionalinio parko folkloro ansamblis „PLATELEE". Plateliai
Vad. Aivaras Alminas
Žemaitijos nacionalinio parko folkloro ansamblis „Platelee" susibūrė 1994 metais. 20 ansamblio dalyvių atlieka savo krašto dainas ir šokius. Organizuoja ir veda tradicines Užgavėnių ir Joninių šventes. Folkloro ansamblis dalyvavo 1998, 2002 metų Pasaulio lietuvių dainų šventėse, įvairiose festivaliuose Plungėje, Telšiuose, Mosėdyje, Šilutėje, Sedoje, Barstyčiuose. 1998 metais išleido dainų ir šokių garso plokštelę.
Visagino jaunimo centro „Orbita" ansamblis „PRAZDNIK"
Vad. Ilja Čurakov
Ansamblį 1997 metais subūrė muzikantai , kuriuos sudomino idėja sujungti autentišką folklorą ir šiuolaikinius muzikos ritmus. Repertuarą sudaro įvairių Rusijos etnografinių regionų senovinės dainos, atliekamos akompanuojant šiuolaikiniais muzikos instrumentais. Prie ansamblio veikia jaunimo muzikos studija, kurios nariai išmoksta groti įvairiais instrumentais, susipažįsta su kompiuterinės aranžuotės pagrindais. Nuo 2003 metų studijos darbe atsirado dar viena kryptis-Lietuvos rusų senbuvių muzikinio folkloro užrašymas ir notacija. Kolektyvo dalyvauta daugelyje krašto ir šalies renginių bei festivalių.
Šiaulių kultūros centro „Laiptų galerija" folkloro ansamblis „SALDUVĖ"
Vad. Violeta ir Darius Dakniai
Folkloro ansamblis „Salduvė" gyvuoja nuo 1986 metų. Jame 28 dalyviai, dauguma - švietimo, kultūros darbuotojai bei jų šeimų nariai. Repertuarą daugiausia sudaro aukštaičių ir žemaičių folkloras. Muzikuojama įvairiais lietuvių liaudies instrumentais: smuikais, bandonija, basedla, armonikomis, dūdmaišiu, kanklėmis, ožragiu, lamzdeliais, daudytėmis, skudučiais, ragais, birbyne, pūsline, būgnu ir kt. Kolektyvo dalyvauta daugelyje Lietuvos ir tarptautiniuose festivaliuose Latvijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Didžiojoje Britanijoje, Estijoje, Danijoje, Portugalijoje, Slovakijoje. Išleisti du muzikiniai albumai: „Salduvė" (1996), „Patrepsėkim" (2000). Nuo 1999m.- „Salduvė" tarptautinės Liaudies meno organizacijos IOV narys.
Šiaulių m. kultūros centro pagyvenusių žmonių folkloro ansamblis "SIDABRINĖ GIJA"
Vad. Vita Taučienė
Pamilę dainą, šokį dar jaunystėje, išmokę iš savo žilagalvių tėvų tradicijų, papročių, ansamblio dalyviai - niekada nepailstantys, su sidabro gija plaukuose, jau 22 metus dalinasi vieni su kitais bei su klausytojais neišsemiamu folkloro lobynu. Dažnai rengia bendras šventes su įvairaus amžiaus vaikais bei jaunimu. Yra paruošę vaidinimą „Piršlybos", atspindintį senuosius vestuvių papročius.
Kelmės krašto muziejaus Jaunimo folkloro centro ansamblis „TADUJA"
Vad. Osvaldas Gerbenis
Folkloro ansamblis „Taduja" susikūrė 1991 m. Jame - 15 žmonių. Ansamblio dalyviai - rajono pedagogai, kultūros darbuotojai ir kitų profesijų specialistai. Ansamblis koncertavo Kelmės krašte, Lietuvoje ir užsienio šalyse: Švedijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Italijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Latvijoje. Ypač glaudžiai bendradarbiaujama su latvių ir vokiečių kolektyvais. Dalyvauta Pasaulio lietuvių Dainų šventėse Vilniuje, tarptautiniame folkloro festivalyje „Baltica". Ansamblis populiarina Kelmės krašto ir Žemaitijos regiono etnokultūrą.
Vilniaus m. savivaldybės Kultūros ir meno departamento Grigiškių kultūros namų vidutinio amžiaus žmonių tautinių šokių kolektyvas „TREPSIS"
Vad. Aniceta Česnakauskienė
Kolektyvas įsikūrė 1999 metais, kai vadovė sukvietė jos vadovaujame kolektyve šokančių vaikų tėvelius, kad įgyvendintų projektą „Šoks šeimyna šokinį". Po koncerto tėveliai nusprendė šokti toliau. Pirmame koncerte dalyvavo tik keturios poros, o dabar jų jau yra 10. Koncertuojama Lietuvoje ir už jos ribų (Belgija, Italija, Prancūzija, Lenkija, Latvija). Kolektyvas išsiskiria savitu stiliumi: visos koncertinės programos teatralizuotos - jungiamas šokis, daina ir vaidyba. Šokėjai nevengia eksperimentų, ieško būdų, kaip sudominti žiūrovus. Koncertuose talkina Grigiškių kultūros namų liaudiškos muzikos kapela „Grigiškės" (vadovas Robertas Petkevičius). Jau daugelį metų kolektyvas dalyvauja vidutinio amžiaus žmonių tautinių šokių kolektyvų konkurse „Iš aplinkui". Šiame konkurse 2003 m. užimta pirmoji vieta, o 2004 m. - nominuoti laureatais. Už aktyvią koncertinę veiklą, dalyvavimą „Pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventėse", tautinio šokio meno populiarinimą Lietuvoje ir už jos ribų „Trepsiui" yra paskirta LLKC nominacija „Aukso paukštė 2004". Kolektyvą sudaro daugiausia šeimyninės poros, kurios dalį savo gyvenimo skiria šokiui.
Kapelija „TURAVA". Šiauliai
Vad. Mykolas Žalneravičius
Kapelija - ansamblis „Turava" įkurtas 2000 m. Ansamblyje dalyvauja 11 dalyvių. Atlieka tiek tradicinį, tiek stilizuotą folklorą. Dalyvauja įvairiuose miesto bei respublikiniuose renginiuose. Išleistos dvi kompaktines plokšteles. Kauno raj.
Neveronių kultūros centro folkloro ansamblis „VIEŠIA"
Vad. Jolanta Balnytė
Neveronių kultūros centro folkloro ansamblis „Viešia" yra vienas iš geriausių rajone. Kolektyvo narių amžius yra gana platus: nuo 37 iki 72 metų. Čia ne tik dainuojama, bet ir šokama, muzikuojama. „Viešios" repertuare skamba visų Lietuvos regionų folkloras. Kolektyvas dalyvauja visuose Kauno rajono bei apskrities rengiamuose renginiuose, respublikiniuose bei tarptautiniuose festivaliuose.
 
Dalyviai iš užsienio
 
Anglų šokių grupė „ADLINGTON FOLK DANCERS" Chesire (Anglija)
Vad. Red Battle
Šokėjai dėvi XVII ir XVIII a. kostiumus, kuriuos nešiojo kaime gyvenantis žmogus. Kolektyvas rengia pasirodymus Anglijoje bei kitose šalyse: C.I.O.F.F. 34-asis tarptautinis festivalis Billinghame, Anglija, 1998 m. tarptautinis šokių festivalis Liuvene, Belgija ir kt. Pasauliniame tautinių šokių festivalyje Palma de Maljorka, Ispanija, 2001 m. laimėta 3 vieta šokių sekcijoje. Taip pat grupė yra Llangolleno tarptautinio šokių konkurso prizininkai (2003, 2004).
ASSOCIAZONE FOLKLORICA CITTA' DI MATELICA Matelica (Italija)
Vad. Bragoni Gianni
Šokėjai dėvi XVII ir XVIII a. kostiumus, kuriuos nešiojo kaime gyvenantis žmogus. Kolektyvas rengia pasirodymus Anglijoje bei kitose šalyse: C.I.O.F.F. 34-asis tarptautinis festivalis Billinghame, Anglija, 1998 m. tarptautinis šokių festivalis Liuvene, Belgija ir kt. Pasauliniame tautinių šokių festivalyje Palma de Maljorka, Ispanija, 2001 m. laimėta 3 vieta šokių sekcijoje. Taip pat grupė yra Llangolleno tarptautinio šokių konkurso prizininkai (2003, 2004).
Liaudies šokių ansamblis „VASILITZIA" Larnaca (Kipras)
Vad. Antonis Lazarou
„Vasilitzia", įkurta 1967 m., yra viena geriausių salos grupių, propaguojanti tautinę muziką ir šokius. Kolektyvą sudaro 2 sekcijos: muzikos ir šokių. Repertuaras remiasi visų stilių kipriečių tautine muzika ir šokiais, taip pat šiandien sukurtais kūriniais, atitinkančiais vietinę tradiciją. Dalyvių apranga pasiūta remiantis Kipro salos tradicinio kostiumo pavyzdžiais. Yra išleisti 2 grupės albumai. Kolektyvas nuolat dalyvauja įvairiuose renginiuose, festivaliuose, yra konkursų prizininkas. Koncertuota Vengrijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Korėjoje, buv. Čekoslovakijoje, Belgijoje, Švedijoje, Baltarusijoje ir kitose šalyse.
GRANGRYEONG MASK DANCE GROUP Seulas (Pietų Korėja)
Vad. Baik Eun Sil
Grupės pasaulėžiūrinės nuostatos: „Tautos kultūrą galima kelti tik meno pastangomis. Per pastaruosius 20 metų Korėja buvo įnikusi vien tik į ekonominį augimą. Dabar mes turime tam tikro lygmens finansinę galią, tai reiškia, kad mes turime daugiau teisių dalindamiesi savo turtu. Tačiau tautos gerovė nesiremia vien materialinių poreikių tenkinimu. Tautos gerovė bus pasiekta, kai turėsime sielos ramybę, išreikštą per kultūrą. Mūsų protėviai turėjo išminties išvengti slegiančių prieštaravimų bei nugalėti skurdą juoku. Jie pažino šypsenos kilmę ir galią kaukėje. Dabar mes, Kangryeong'o palikuonys, dedame visas pastangas, kad išsaugotume ir vystytume mūsų protėvių satyrišką ir humoristinį protą ir išmintį. Taip pat stengiamės supažindinti su mūsų krašto pasaulėžiūra - tai mūsų misija".
Folkloro grupė „DIMZENS" Jelgava (Latvija)
Vad. Velta Leja
Folkloro grupė „Dimzēns" iš Latvijos, kurią sudaro 25 nariai. Kolektyvas įkurtas 1993 m. Jelgavos menų centre. Repertuarą sudaro Žiemgalos krašto dainos, šokiai, žaidimai ir instrumentinė muzika. Grojama kanklėmis, smuikais, armonikomis, guimbarde, perkusiniais instrumentais. Grupė siekia išlaikyti autentišką atlikimo stilių. Dalyvauja tiek respublikiniuose, tiek tarptautiniuose festivaliuose. Yra išleidę kompaktinę plokštelę „Dimzens" (2003). Kolektyvas dėvi tradicinius XVIII a. Žiemgalos krašto kostiumus.
Folkloro ansamblis „LIELUPE" Jelgava (Latvija)
Vad. Elita Simsone
Grupė „Lielupe", reiškianti didelę upę, įkurta 1859 metais. 1989 metais kolektyvui buvo suteiktas Tautos šokių ansamblio garbės vardas. „Lielupės" savitumas yra tai, kad ansamblis suformuotas iš šeimų. Kiekvienas narys turi ilgą šokimo patirtį prieš tai priklausius įvairioms šokių grupėms, o dabar - šokant su žmonomis ir vyrais. Šokėjų amžius nuo 22 iki 40 metų. Repertuarą sudaro etnografiniai bei stilizuoti šokiai, pritariant muzikantų grupei. Šokami ir apeiginiai šokiai, atspindintys Latvijos etninį savitumą. Grupė nuolatos dalyvauja visuose didžiausiuose Latvijos šokių festivaliuose. 1990 metais kolektyvas atstovavo Latvijai latvių kultūros dienose Norvegijoje. Dalyvauta tarptautiniuose šokių festivaliuose Irake, Egipte, Norvegijoje, Kanadoje, Italijoje, Taivanyje, Turkijoje, Graikijoje, Estijoje, Meksikoje.
Kašubų tautinių dainų ir šokių grupė „KASZUBY" Chojnice (Lenkija)
Vad. Wlodzimierz
Langovski „Nėra kašubų be Lenkijos ir nėra Lenkijos be kašubų..." Pagarba tradicijai atėjusi iš kartos į kartą pasireiškia per papročių, dialekto, ritualų, tautinių šokių, grojimo liaudies instrumentais autentišką išlaikymą. Grupė, gyvuojanti nuo 1981 m., siekia plėtoti šias kultūrines vertybes. „Kaszuby" kartu su grupe „Purtki" kasmet surengia daugiau nei 40 pasirodymų Lenkijoje ir užsienyje, yra laimėję prizinių vietų ir prizų vietos ir respublikiniuose folkloro festivaliuose. Koncertuota Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Ukrainoje, Šveicarijoje, Lietuvoje.
Folkloro grupė „TALANCUTA" Kišiniovas (Moldova)
Vad. Andrei Tamazlicaru
Ansamblis įkurtas 1980 m., kurį sudaro iš skirtingų etnografinių regionų atvykę atlikėjai. „Talancuta" šalyje nusipelnė pripažinimo populiarindami ir tyrinėdami naujas nežinomas folkloro meno rūšis, pradedant nuo ritualinių šūksnių iki pat šiuolaikinių tradicinių muzikos kūrinių; nuo archetipinių formų iki pažangiausių struktūrų. „Talancuta" dalyvavo nacionaliniuose ir tarptautiniuose festivaliuose Moldavijoje, Rumunijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Lenkijoje, Kipre, Italijoje ir daugelyje kitų šalių, skleisdami savo krašto žmonių palikimą. Filmuotasi 8 dokumentiniuose ir vaidybiniuose filmuose.
Folkloro grupė „VIORICA" Tiraspolis (Moldova)
Meno vad. Boris Rozneritza
Orkestro vad. Alexandru Galatzan
Vadybininkas Malancus Oleg
Ansamblis įkurtas 1980 m., kurį sudaro iš skirtingų etnografinių regionų atvykę atlikėjai. „Talancuta" šalyje nusipelnė pripažinimo populiarindami ir tyrinėdami naujas nežinomas folkloro meno rūšis, pradedant nuo ritualinių šūksnių iki pat šiuolaikinių tradicinių muzikos kūrinių; nuo archetipinių formų iki pažangiausių struktūrų. „Talancuta" dalyvavo nacionaliniuose ir tarptautiniuose festivaliuose Moldavijoje, Rumunijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Lenkijoje, Kipre, Italijoje ir daugelyje kitų šalių, skleisdami savo krašto žmonių palikimą. Filmuotasi 8 dokumentiniuose ir vaidybiniuose filmuose.
„DE NEEDSE HAVEZATHE DANSERS" Neede (Nyderlandai)
Vad. Henk Landkroon
Grupė gyvuoja nuo 1998 metų. Dabar ją sudaro 37 šokėjai ir 4 muzikantai. Šokami autentiški krašto šokiai, ir tik mediniais batais (klumpėmis). Kolektyvo rūbai bei atliekami šokiai atspindi gana skurdų XX a. pradžios rytinės Nyderlandų dalies ūkininkų gyvenimą: minimali prabanga tiek vyrų, tiek moterų kostiume, nors dėvimi šventadienio rūbai, nešiojami dienos metu. Vyrų kostiume dominuoja juoda spalva, išsiskiria tik sidabrinis laikrodis su grandinėle, moterų palaidinės šiek tiek spalvingesnės. Koncertuojama įvairiuose krašto ir šalies renginiuose, festivaliuose bei mugėse.
„HEDMARK DANSELAG" Oslo (Norvegija)
Vad. Rolf Bjoergan
Kolektyvas yra pietrytinės Norvegijos dalies - Hedmark'o - apskrities tautinių šokių grupė, įkurtas 1991 m. „Hedmark Danselag" sudaro apie 50 narių, kurie nėra profesionalūs šokėjai. Atliekami tradiciniai nestilizuoti norvegiški šokiai. Šių šokių dalyviai išmoko iš šeimų, perduodant iš kartos į kartą, draugų ar praktinių seminarų metu. Kolektyvas turi vieną geriausių šokėjų porų Norvegijoje. Šie šokėjai kasmet labai sėkmingai dalyvauja Norvegijos liaudies muzikos ir šokių konkursuose. Grupė dėvi tautinius norvegiškus kostiumus iš įvairių šalies vietovių, kurie pasiūti pagal XVII-XVIII amžių modelius, kai kurie yra naujesni - iš 1920 metų. Kolektyvas koncertuoja tiek šalyje, tiek už jos ribų (Japonija, JAV, Kanada, Anglija, Portugalija, Ispanija ir kt.). Šokta daugelio olimpinių ar kitų sportinių žaidynių metu.
Bretanės tautinių šokių grupė „THE TUD LAOUEN" Amicale des Bretons de Rueil-Malmaison (Prancūzija)
Vad. Hauet Jean-Pierre
The Amicale des Bretons de Rueil-Malmaison yra viena aktyviausių nepelno siekiančių organizacijų, siekiančių skleisti bretonų kultūrą. Kolektyvas dėvi įvairių Bretanės regionų tradicinius kostiumus. Tokiu pat principu remiasi šokių repertuaras: gavotas, šokis iš Treguero, šokis iš Leono, ridee, rond de Saint Vincent ir kiti. Daugiausia grojama „bombarde", bretoniškais ir škotiškais dūdmaišiais.
„RUTISTUS" Vantaa (Suomija)
Vad. Tuulla Toivonen
Suomių tautinių šokių grupė „Rusistus", įkurta 1988 metais, priklauso „Tautinio šokio draugų" asociacijai („Friends fo Folkadance"). Branduolį sudaro 20 šokėjų, daugiausia universiteto studentų. Dalyvių amžius nuo 18 iki 50 metų. Repertuarą sudaro tradiciniai suomių šokiai ir dainos. Veiklos tikslas - išsaugoti ir puoselėti autentišką suomių šokio kultūrą, kad ji būtų įdomi ir nenuobodi šiandien. Kolektyvas dėvi originalius suomių tautinius kostiumus. Dalyvauta šokių festivaliuose Danijoje, Norvegijoje, Italijoje, Belgijoje, Kinijoje ir Floridos valstijoje JAV. Naujausias „Rusistus" projektas - valandos šou apie suomių vestuvių tradicijas.
„BEREGINYA" Khmelnitskiy (Ukraina)
Vad. Svitlana Tsymbalyuk
Suomių tautinių šokių grupė „Rusistus", įkurta 1988 metais, priklauso „Tautinio šokio draugų" asociacijai („Friends fo Folkadance"). Branduolį sudaro 20 šokėjų, daugiausia universiteto studentų. Dalyvių amžius nuo 18 iki 50 metų. Repertuarą sudaro tradiciniai suomių šokiai ir dainos. Veiklos tikslas - išsaugoti ir puoselėti autentišką suomių šokio kultūrą, kad ji būtų įdomi ir nenuobodi šiandien. Kolektyvas dėvi originalius suomių tautinius kostiumus. Dalyvauta šokių festivaliuose Danijoje, Norvegijoje, Italijoje, Belgijoje, Kinijoje ir Floridos valstijoje JAV. Naujausias „Rusistus" projektas - valandos šou apie suomių vestuvių tradicijas.
„VESZPREM DANCE ENSEMBLE" Veszprem (Vengrija)
Vad. Jozsef Kovacs
Veszprem'o tautinių šokių grupė vengrų folklorą reprezentuoja scenoje jau ilgus metus. Grupę sudaro 40 narių, surengiančių 80-100 pasirodymų kasmet tiek Vengrijoje, tiek užsienyje. Repertuarą sudaro Karpatų regiono šokiai. Jau septynerius metus grupė organizuoja tarptautinį Veszprem'o folkloro festivalį. Ne kartą yra apdovanota už aukšto meistriškumo šokius įvairiuose festivaliuose. Apkeliauta visa Europa nuo Suomijos iki Graikijos, nuo Rusijos iki Portugalijos. Taip pat plačiai keliauta ir už Europos ribų: Izraelyje, Egipte, Tolimuosiuose Rytuose ir Amerikoje. Pasirodyta apie 30-yje šalių keturiuose žemynuose.
„KULTURNO DRUŠTVO KARLA ŠTREKLJA KOMEN" Komen (Slovėnija)
Vad. Vid Sorta
Ansamblis atlieka Šiaurės Vakarų Slovėnijos folklorinius šokius.